„Šerpai yra tauta, gyvenanti Himalajuose, tam tikroje apibrėžtoje regioninėje vietoje. Taip istoriškai susiklostė, kad jie visą laiką padėdavo ekspedicijoms susinešti daiktus, padėdavo įlipti į kalnus ir t.t. Labai daug lietuvių galvoja, kad šerpai yra visame pasaulyje, tačiau ten yra porteriai – aukštuminiai nešikai, kurie padeda ekspedicijoms nusinešti krovinius“, - patikslina alpinistas Algis Kuras.

Kilogramas mantos - nuo 5 dolerių

Šmaikštaudamas A. Kuras šerpus palygina su lietuviais: „Lietuviai gerai moka remontuoti automobilius, šerpai gerai moka vaikščioti kalnais. Istoriškai jiems pasisekė, kad prasidėjo susidomėjimas alpinizmu, Himalajiniais įkopimais ir šerpų tauta buvo ta, kuri ten jau gyveno. Jie gyveno tose sąlygose, tose priekalnėse, gerai pažinojo kalnus, jų specifiką. Išėjo taip, kad jiems gidų-padėjėjų-nešikų darbai labai gerai prilipo, nes jie darė tai, ką moka geriausiai“.

Pašnekovo teigimu, nešikams už jų darbą kalnuose mokama labai įvairiai. Pagal susitarimą galima mokėti už paslaugas dienos mokestį, galima sumą skaičiuoti nuo nešamo krovinio sunkumo.
Citata
Dabar daug ką padaro už tave, aišku, jeigu tu to nori.Yra daugybė komercinių turistų, kuriems kaip ir viešbutyje lovą pakloja, rankšluosčius pakeičia – lygiai tas pats ir kalnuose.

„Pernai, kai kopiau Kinijoje su Saulium Damulevičium, komerciniai alpinistai mokėdavo už kilogramus. Pavyzdžiui, nuo bazinės stovyklos iki pirmosios aukštuminės stovyklos kilogramas kainavo iki 5 dolerių. Kartais užtenka 10 kg nunešti, o kartais ir 15, labai įvairiai. Stovyklos yra daromos palaipsniui, tarp jų aukštyn žemyn pastoviai ir vaikščioji. Jeigu pats nori mažiau eiti ar mažiau nešti, tada samdaisi nešikus, kurie užneša“, - pasakoja A. Kuras. Įprastai įkainiai už nešiko paslaugas kyla priklausomai nuo to, į kokį aukštį reikia mantą nunešti. A. Kuras mena, kad tarp pirmos ir antros stovyklos kilogramo kaina jau siekė apie 15 dolerių.

Komercija kalnuose neišvengiama

Svarstydamas apie porterių atsiradimą, alpinistas teigė, kad ten, kur yra paklausa, automatiškai vietiniai žmonės bando sukurti ir pasiūlą. „Vieni pardavinėja kokius nors siuvenyrus, kiti siūlo nakvynę, dar kiti – gamina maistą, treti – nešioja daiktus. Jeigu yra turistų, bus ir vietinių, kurie tuos turistus aptarnauja. Normalu, kad komercija yra neišvengiama“, - dėstė A. Kuras.
Citata
Lietuviai gerai moka remontuoti automobilius, šerpai gerai moka vaikščioti kalnais. Istoriškai jiems pasisekė, kad prasidėjo susidomėjimas alpinizmu, Himalajiniais įkopimais ir šerpų tauta buvo ta, kuri ten jau gyveno.

Pašnekovas pasakoja, kad daugelyje komercinių ekspedicijų būna, kad žmonės užkyla į kalną ir jais visose stovyklose yra pasirūpinama – pastatytos palapinės, kelionėje lydi patyręs gidas, gaminamas maistas, atnešamas į miegmaišį ir t.t.

„Dabar daug ką padaro už tave, aišku, jeigu tu to nori. Pavyzdžiui, mūsų kompanija, tokiais dalykais iš viso nesinaudoja, mes praktiškai viską patys darome. Bet yra daugybė komercinių turistų, kuriems kaip ir viešbutyje lovą pakloja, rankšluosčius pakeičia – lygiai tas pats ir kalnuose“, - sako A. Kuras. Vis dėlto alpinistas pabrėžia, kad net ir besinaudojančių visomis įmanomomis pagalbomis kalnuose pastangų nuvertinti nereikėtų, nes „į kalną vis tiek reikia savomis kojomis įkopti“.