Žuvivaisos skyriaus Laukystos poskyryje paauginti unguriukai paleisti į 45 vandens telkinius Anykščių, Ignalinos, Kaišiadorių, Kelmės, Kupiškio, Molėtų, Rokiškio, Širvintų, Šilutės, Švenčionių, Tauragės, Utenos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų rajonuose ir Elektrėnų savivaldybėje.

Kad būtų galima vėliau atlikti ungurių stebėseną, ištirti įžuvintų ungurių išgyvenamumą, nustatyti, kiek yra natūraliai migruojančių ir kiek įveistų ungurių, Žuvininkystės tarnyba 10 proc. unguriukų paženklino nekenksmingu organiniu dažikliu alizarinu.
Unguriukai šeriami menkės ikrais

Šiemet unguriukai į Lietuvą (į Palangos oro uostą) buvo atskraidinti tiesiai iš Jungtinės Karalystės žuvininkystės įmonės, tad jų kelionė neužtruko ilgai. Unguriai nenuvargo, todėl nuostolių dėl kelionės nepatirta. Tai gera žinia ir žuvų tiekėjui, ir pirkėjui.

Pirmas etapas yra skiriamas unguriukams adaptuotis prie aukštesnės temperatūros – šį kartą pereiti nuo 6º C iki 18º C temperatūros užtruko dvi paras. Kitas žingsnis – pratinti unguriukus prie naujo, jiems neįprasto dirbtinio ir natūralaus maisto. Unguriai šeriami specialiais kombinuotais pašarais ir šaldytų menkių ikrais apie 2–3 savaites, kol pripranta prie kombinuotų dirbtinių pašarų.

Šiuo laikotarpiu palaikoma 24º–26º C auginimo temperatūra, užtikrinamas 90–110 proc. vandenyje ištirpusio deguonies kiekis ir kiti svarbūs hidrocheminiai parametrai. Vandens biofiltracija nuolat turi veikti nepriekaištingai.
Unguriukai šildosi štai tokiame baseine (jie auginami 24º–26º temperatūroje)

Trečias etapas – unguriukų auginimas, kuris apima daug rutininių darbų: žuvų šėrimą, baseinų valymą, įrangos priežiūrą, periodinius vandens ir ligų tyrimus, prireikus ir gydymą. Reikia daug kruopštaus darbo, kad per porą mėnesių unguriai sustiprėtų ir svertų 1–2 gramus.

Šiemet įsigyti unguriukai nesirgo jokiomis ligomis, ir specialistų prižiūrimi tokie ir išliko – užaugo 98 proc. pirktų ungurių - tai labai sėkmingas kiekis.