Problemos jau prasidėjo ir jos tik didės

A. Galvonaitė, paklausta, kodėl išėjo į užtarnautą poilsį, teigė, kad visiems anksčiau ar vėliau ateina laikas pasitraukti. Todėl ir ji nutarė daugiau laiko skirti sau ir stebėti besikeičiantį klimatą iš šalies.

Tačiau ji ir toliau nusiteikusi domėtis klimato atšilimu, dalyvauti mokslinėje veikloje bei padėti kolegoms, kurie, anot pašnekovės, turi didžiulį potencialą.

Prakalbus apie klimato kaitą, mokslininkė sakė, kad įrodinėti, jog ji vyksta, jau nebereikia. Visi klimato kaitos pokyčius mato savo akimis ir tai yra labai bloga tendencija.

„Aš manau, kad klimato kaitą jaučiame kiekvienas. Ir tai yra baisiausia, nes klimato kaitos neturėtume jausti. Tai turėtų būti pakankamai stabilus dalykas. Klimatas keitėsi per milijonus metų, o ne taip, kad per savo gyvenimą galėtum matyti“, - teigė specialistė.

Paklausta, kokių su klimato kaita susijusių padarinių galima sulaukti, A. Galvonaitė pirmiausia įvardijo, kas jau įvyko ir su kokiomis problemomis susiduriame jau dabar.

„Pernai metais pirmą kartą Lietuvoje žmonės pirko geriamą vandenį. Ir ne todėl, kad norėjo tokio, o todėl, kad neturėjo jo. Prasidėjusios sausros verčia žmones pirkti geriamą vandenį. Biržuose, Šiauliuose nuseko upės, upeliai, šuliniuose nebuvo vandens net galvijams. Be to, karščio bangos atsiranda. Žmonės dar nemoka prisitaikyti. Prasidėjo ekosistemų kaita – vidutinė metinė temperatūra pakankamai aukšta, primena tropikus. Dėl to atsiranda ir naujos ligos“, - kalbėjo mokslininkė.

Anot jos, yra šalių, kur klimato kaita jaučiama dar stipriau. Yra valstybių, kur žmonėms trūksta maisto, nes dėl sausros jo negalima užsiauginti. Be to, nemažai valstybių kenčia nuo uraganų, potvynių, sausrų. Ir blogiausia, kad klimato atšilimas tik dar labiau sustiprins nepageidaujamus reiškinius.

O ir tai, kad šių metų vasaris Lietuvoje primena kovą, taip pat nėra gerai.

Pasidomėjus, ar pasaulis pajėgus sustabdyti klimato maitą, A. Galvonaitė sakė, kad tai padaryti jau per vėlu. Ją galima tik pristabdyti ir išmokti prisitaikyti.

„Sustabdyti niekas nesugebės. Jau įgavęs kitimas didžiulį pagreitį. Reikia pristabdyti, stabilizuoti padėtį. Jei augs temperatūra ir toliau, susinaikinsime patys save. Dabar grėsmę bandoma suvokti. Tie pokyčiai pirštu beda į kiekvieną. Reikia kažką daryti“, - tikino klimatologė.

Nuo ko pradėti? Atsakydama į šį klausimą, mokslininkė pabrėžė, kad pirmiausia turime suprasti, kad negalima laukti kitų pradėtų pokyčių. Dabar pats metas pradėti galvoti, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti.

„Kiekvienas gali nemažai padaryti. Pirmiausia turime pradėti mažiau vartoti. Besaikis iškastinio kuro vartojimas didina šiltnamio efektą. Labai daug perkame ir išmetame. Kažkada išgirdau labai gerą frazę, kad esame vienkartinė epocha. Mums viskas tarnauja labai trumpai. Perkam ir negalvojam: reikia – nereikia. Dėl to auga šiukšlynai - atsiranda labai daug problemų“, - mažinti vartojimą ragino klimatologė.

Koks pavasaris laukia?

Anot jos, žmonės dažnai piktinasi, kad sinoptikų prognozės ne visuomet būna tikslios, tačiau ji tuo nė kiek nesistebi ir sako, kad šimtaprocentinis tikslumas niekuomet nebus pasiektas. Tai lemia daugybė veiksnių, kurių neįmanoma nuspėti ir kurie iškreipia net pačias tiksliausias prognozes.

Vis dėlto amerikiečių klimatologai žada, kad šių metų pavasaris Lietuvoje neturėtų nustebinti neįprastais reiškiniais. Jis turėtų būti toks, prie kokio esame pripratę. Tačiau nereikia manyti, kad pavasaris jau prasidėjo. Klimatologė įspėjo, kad dar žiema ir galime sulaukti visko.

„Lietuvoje dar žiema. Vasaris – pūgų ir sniego mėnuo. Todėl nereikia manyti, kad jau pavasaris, nors vasaris iš tiesų neįprastas. O pagal amerikiečių prognozes, šių metų pavasaris turėtų priminti lietuvišką pavasarį, kuris prasideda kovo antroje pusėje“, - teigė pašnekovė.

Be to, ji teigė, kad iki šiol dažnai lieka nustebinta žmonių klausimais. Kartais žmonės stebisi elementariais dalykais.

„Kartais iš tikrųjų būna keista, kad žmonės nustemba elementariais dalykais. Pamatė žmogus rožinius debesis ir jis liko šokiruotas. Bet jie būna kasdien, kai leidžiasi ir teka saulė. Žmones nustebina vaivorykštė, perkūnija žiemą. O juk tokie reiškiniai pasitaiko. Lietuvoje šventai laukiama pasaulio pabaigos. Ir žmonės, pamatę kokį nors reiškinį, klausia, ar tai jau pasaulio pabaiga. 2008 metais neturėjom nė kiek sniego. Žmonės vasarį arti pradėjo. O pernai man skambina žmogus ir piktinasi, kad negali vasarį arti“, - dėstė A. Galvonaitė.

Vis dėlto ji teigia, kad situacija keičiasi ir vis daugiau žmonių pradeda suprasti gamtos reiškinius. „Metai, kuriuos atidaviau savo darbui, nenuėjo veltui. Žmonės, su kuriais bendravau, dabar žymiai daugiau supranta. Ir apskritai: pažiūrėkite dažniau į dangų – pamatysite labai daug įdomaus. Bus linksmiau gyventi. O svarbiausia rytą pradėti nuo vienos mankštos – nusišypsokite. Taip susiformuoja gera nuotaika. Ir tada orai, kokie jie būtų, yra geri“, - palinkėjo klimatologė.