Ministerijos koridoriuose jau svarstomas ir dar vienas planas – įkurti visai Lietuvai bendrą dispečerinę, arba pasiekti, kad apie aplinkosaugos pažeidimus būtų galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Kiekvienas aplinkosaugininkų ekipažas turėtų įdiegtą GPS sistemą, tad operatorė pranešimą apie pažeidimą iškart perduotų arčiausiai tos vietos esantiems pareigūnams.
Gamtos apsaugos nevyriausybinės organizacijos tokius planus suskubo girti ir kritikuoti.
Viceministras: reiktų dar 25 inspektorių
„Sistema paprasta: jei bendruoju pagalbos telefonu 112 būtų gautas pranešimas, kad pastebėtas brakonieriavimo atvejis, teršiama aplinka, ar daromi kiti pažeidimai, susiję su gamtos, aplinkos apsauga, tuomet tarnyba sujungtų šį pranešėją su mūsų dispečerine. Ji veiktų arba tiesiogiai ministerijoje, ar kažkurioje iš mūsų institucijų. Dispečerinė fiksuotų pranešimą ir priskirtų kažkuriai grupei: ar tai gyvosios gamtos pažeidimas, ar aplinkosauginis pranešimas, ar dar kas kita. Atitinkamai ta informacija būtų pranešta regionų aplinkos apsaugos departamentams.
Dispečerinė turėtų žinoti sistemą – kuriam skyriui šį pažeidimą atiduoti nagrinėti, taip pat ekranuose matytų, kur šiuo metu yra gamtos apsaugos inspektorių ekipažai. Planuojame kiekviename aplinkos apsaugos pareigūno tarnybiniame automobilyje įrengti GPS sistemą, tuomet dispečerinė matytų, kur tuo metu yra artimiausias ekipažas, galėtų su juo susisiekti, - GRYNAS.lt apie svarstomus pakeitimus dėstė Aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Linas Jonauskas tikina, kad dispečerinės darbuotojai bus apmokyti ir paruošti psichologiškai, kad atskirtų netikrus pranešimus nuo realių, suvaldytų tiesiog išsilieti ar pasiguosti norinčius žmones.
„Manau, reiktų dar kokių 25 aplinkos apsaugos inspektorių etatų visoje Lietuvoje. Jie dirbtų nuolat, visą parą. Kaip vyktų darbas reidų metu? Na, į reidą neišvyksta visi aplinkosaugininkai. Mano nuomone, turėtų būti paliktas budintis ekipažas. O jei kokia didelė nelaimė, pavyzdžiui, į upę išsilieja alyva? Privalo kas nors budėti. Suprantame, kad su mūsų dabartiniais planais, aplinkosaugininkams neužtenka žmogiškųjų išteklių, pajėgumų“, - susirūpinęs kalbėjo L. Jonauskas.
Ar užtektų 100 tūkst. litų?
Jis pritaria Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko A. Salamakino nuomonei, jog aplinkosaugos pareigūnai turėtų būti prilyginami policininkams.
„Jų įgaliojimus reikia išplėsti! Juk juokinga, kai inspektorių darbo laikas yra nuo 8 iki 17 val., kai eidamas namo po penkių penkios ir pamatęs statomą tinklą aplinkosaugininkas viso labo gali apie tai pranešti policijai“, - piktinosi viceministras. Jis pridūrė, jog tai, kas planuojama, nebūtų aplinkosaugininkų struktūros reforma, tiesiog jų darbo sistemos patobulinimas.
L. Jonauskas skaičiuoja, jog tokiam patobulinimui visai nereikėtų milijonų. Jei vienas darbuotojo etatas metams valstybei kainuoja apie 50 tūkst. litų, pradžiai užtektų 100 tūkst. litų investicijų pasamdyti porai dispečerinės darbuotojų. Galbūt ne visi trūkstami pareigūnai būtų samdomi iš karto.
„Per metus nustatoma per 5000 pažeidimų vien gyvosios gamtos srityje, 70 proc. iš jų aplinkosaugininkai nustato ne darbo metu, t.y. ne nuo 8 iki 17 valandos. Pavyzdžiui, žuvų neršto metu brakonieriai žuvauja agresyviomis priemonėmis ir akivaizdžiai – pardavimui. Galbūt mums padėtų neetatiniai gamtos apsaugos inspektoriai, galbūt reikėtų daugiau aplinkosaugininkų įdarbinti tuose rajonuose, kur matyti, kad brakonieriavimo atvejų yra daugiausia“, - svarstė Aplinkos viceministras.
Policininkai perimtų dalį funkcijų?
GRYNAS.lt teiravosi, ką apie bendros aplinkosaugos pažeidimus registruojančios dispečerinės idėją mano įvairios nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos bei patys šioje srityje dirbantys pareigūnai.
„Manau, kad galima būtų išplėsti bendro pagalbos telefono 112 funkcijas, - svarstė susivienijimo „Žali.lt“ atstovas Martynas Norbutas - Tokiu būdu būtų mažiau maišaties - ten dirbantys darbuotojai galėtų tiesiogiai susisiekti su aplinkosaugininkais. Kita vertus, problema yra didesnė. Jos neišspręsi tik bendra dispečerine ir padidintu aplinkosaugininkų ekipažų skaičiumi. Manau, daugelis miesto patrulių galėtų būti apmokyti identifikuoti, kada daroma žala gamtai. Pavyzdžiui, vasaros metu pėsčiomis patruliuojantis patrulis mieste pamatęs, kad kažkas žvejoja neleistinais įrankiais upėje ar ežere, veikiausiai negalės nieko padaryti, nes yra nekompetentingas. Manau įvairių tarnybų vienijimas ir bendri mokymai, esamo pagalbos telefono išnaudojimas gali būti pradžia geroms permainoms."
Kas prisimena operatyvinę aplinkosaugininkų grupę?
Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas užuot vertinęs būsimos dispečerinės naudą, pasiūlė „atsukti laiką atgal“ ir grąžinti buvusią gamtos apsaugos operatyvinę grupę.
„Prieš maždaug penkerius metus nustojo veikti ši grupė. Tai buvo gal 4-5 žmonės, kurie, nepasitarę su niekuo, vykdavo savo nuožiūra į bet kurį Lietuvos regioną ir ten vykdydavo aplinkosauginę veiklą, gaudydavo brakonierius. Apie tai nežinodavo niekas, na, gal tik jų tiesioginis vadovas. Vietos inspektoriai taip pat nieko nežinodavo. Tas netikėtumas niekam neleisdavo pasiruošti šių inspektorių atvykimui ir dėl to jie pasiekė gerų rezultatų. Kiek žinau, ta grupė buvo įsteigta dar prie Gamtos apsaugos komiteto kažkur 1984- ais metais, gyvavo apie 20 metų ir vėliau, dėl kažkokių priežasčių 2005-aisiais buvo panaikinta. Formalios priežastys: rajonuose operatyvinį darbą turi dirbti vietos inspektoriai, o centrinis aparatas juos tik koordinuoja. Manau, kad tai nebuvo rimta priežastis ją panaikinti“, - svarstė E. Greimas.
Jis teigė, jog pats yra kilęs iš provincijos ir žino, kokie žmonių ir pareigūnų santykiai susiklosto rajonuose.
„Žmonės vieni kitus pažįsta, prasideda ilgalaikiai ryšiai ir tas ryšys tarp žmonių kartais neleidžia inspektoriams tinkamai atlikti savo pareigos. Žmonės, atvykę iš toliau, niekaip nesusiję su bendruomenės lyderiais, turtingaisiais. Jie tiesiog vykdo veiklą, kuri valstybės jiems pavesta vykdyti. Nes galbūt žinote tą „brakonieriaus paveikslą“: dalis brakonierių savo veikla užsidirba pragyvenimui, o dalis yra, sakyčiau, adrenalino brakonieriai. Jie neturi jokių bėdų su pajamomis. Užsiimdami nelegalia veikla jie rizikuoja. Jiems nereikia išmaitinti šeimos. Jie atvyksta su labai brangiais automobiliais, užima aukštas pareigas, medžioja itin brangiais šautuvais. Turėdami dideles pajamas jie gali daryti įtaką gamtos apsaugos inspektoriams. Manau, kad operatyvinė grupė išvengtų tokių „adrenalino brakonierių“ įtakos. Tai būtų ne naujo dviračio išradimas, bet seno prikėlimas“, - dėstė E. Greimas.
Dėl dispečerinės Lietuvos gamtos fondo vadovas svarstė, jog rašydamas pažeidimo protokolą ar tykodamas brakonieriaus aplinkosaugininkas negali kelti ragelio. Čia ir išdygtų Aplinkos ministerijos nenumatyta problema.
„Žinoma, dispečerinės darbas pasiteisintų bent jau tuo, kad būtų galima suregistruoti daugiau pažeidimų, jų pikus, mastą. Kad ir ne į kiekvieną pranešimą būtų įmanoma reaguoti – mes žinome, kad pareigūnų tam per mažai. Tačiau jei atsirastų toks 112 tipo numeris aplinkosaugos srityje, Aplinkos ministerija pamatytų poreikius ir vėliau galbūt galėtų įtikinti Seimą ar Vyriausybę šiai sričiai skirti daugiau lėšų“, - dar vieną dispečerinės pliusą įžvelgė Lietuvos gamtos fondo vadovas.
Siūlo gelbėti pareigūnus nuo popierizmo
Susivienijimo koordinatorius Laurynas Okockis, pritarė kolegos nuomonei.
„Martynas nors ne ekspertas „žvejonėje“ pasikuklino, bet situaciją labai gerai apibrėžė. Aš, galėdamas save įvardinti mėgėjiškos žūklės ir brakonieriavimo problematikos ekspertu galiu tik pridurti, kad įkūrus dispečerinę su atskiru numeriu, kad ir plačiai skelbiant įvairiais kanalais šią informaciją, niekas neatsimins to numerio. Kas iš Jūsų atsimena Vilniaus RAAD ar Utenos RAAD, ar, tarkim, Alytaus RAAD numerį? Geriausia būtų, kad tą funkciją vykdytų bendras pagalbos telefonas 112. Antra, kam kurti dar papildomus 25 etatus? 25 etatai dauginti iš 3000 litų mėnesinės algos su mokesčiais x 12 mėn. = 900 000 Lt. Tai papildomas milijonas iš biudžeto, kuris gali būti naudingiau panaudojamas.
Trečia, aplinkosaugos pareigūnai per daug apkrauti popierizmu prie rašomojo stalo, gal vertėtų jų funkcijas departamente perskirstyti: kas už patruliavimą atsakingi, o kas leidimus ir anketas pildo? Nes iš praktikos yra tekę tik vieną kartą per 15 metų sutikti aplinkosaugininkus prie ežero ar upės. Dar viena problema, kad aš, taip pat mano kolegos žvejai iš įvykio vietos yra pranešę apie akivaizdų pažeidimą ar rastus neleistinus žūklės įrankius (tinklus), o jie sako „atvažiuosim“, bet palaukus pora valandų niekas neatvažiuoja, nors koordinatės ir vieta – aiški,“ - savo pasiūlymus išdėstė L. Okockis.
Pranešti galima ir niekam neskambinant
Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas teigė, jog jau nuo 2008-ųjų veikia šio forumo inicijuotas projektas „Pranešk apie skriaudžiamą gamtą“. Jo tikslas – panašus į planuojamos dispečerinės.
„Maps.lt svetainėje kiekvienas žmogus gali pranešti apie aplinkosaugos pažeidimą ir pažymėti konkretų tašką žemėlapyje, kur tai vyksta. Pastebėjome, kad gausiai pranešama apie sąvartynus, netinkamas eksploatuoti transporto priemonės miškuose – į tokią informaciją nebūtina greitai reaguoti. Tačiau kai pranešama apie brakonieriavimo atvejus – tai jau operatyvinė informacija, reikia reaguoti greitai. Šiuo atveju ta iniciatyva šiek tiek bejėgė, nes greitai perduoti informacijos aplinkosaugininkams negalime. Todėl jau nuo minėtų metų esame atkreipę ministerijos dėmesį, kad tokia „karštoji linija“ būtų labai reikalinga. Kiek atsimenu, iki šiol veikė tik linija, kuria buvo galima pranešti apie korupcijos atvejus Aplinkos ministerijos sistemoje. Jei atsirastų linija, apie kurią pasakojate, tai įgalintų labai greitai reaguoti į visuomenės pranešimus. Tai būtų sveikintinas žingsnis. Tačiau svarbu, kad kartu su „karšta linija“ atsirastų ir pajėgumai. Kad į pranešimus iš tikrųjų būtų reaguojama – ir savaitgaliais, ir naktimis. Nes yra gerokai sunkiau reabilituoti nepavykusią iniciatyvą, nei iš karto padaryti, kad ji veiktų,“ - svarstė BEF vadovas.
Iki šiol BEF darbuotojai patys įvertindavo gyventojų pranešimus ir juos persiųsdavo atsakingiems pareigūnams, institucijoms ar savivaldybėms. Sistemoje neišspręstos problemos ilgainiui keičia spalvą į geltoną, kas rodo, jog institucijos delsia spręsti problemą, už kurią yra atsakingos. BEF atstovai neužmiršta joms to priminti.
Ž. Morkvėnas pabrėžė, jog su malonumu bendradarbiautų su Aplinkos ministerija plečiant platformos „Pranešk apie skriaudžiamą gamtą“ galimybes. Šiuo metu kaip tik kuriamos programėlės mobiliesiems telefonams, leidžiančios tokį tašką pažymėti iš mobiliojo telefono, būnant gamtoje.
Du ekipaže – per mažai
O ką apie tokius patobulinimus mano patys aplinkosaugos pareigūnai?
„Jei gerai suprantu, ši sistema veiktų, jei nuolat budėtų bent vienas aplinkosaugininkų ekipažas rajone? - tikslinosi Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas. - Man kyla klausimas, jei budėtų du pareigūnai, ką vienas iš jų padarytų atvažiavęs prie ežero, kurio plotas, pavyzdžiui, 2000 hektarų? Transporto priemonės negali palikti. Gerai kai kelių policija ant kelio stabdo pažeidėjus. Vienas sėdi automobilyje, kitas stabdo – ir apsikeičia. O čia – brakonierius išplaukęs, jis gali sugrįžti ir į kitą krantą. Reikia eiti palei krūmus, sekti, filmuoti, atidžiai stebėti, ką jis ten slepia ar neslepia. Vienas pareigūnas turi saugoti mašiną, nes jei nebūsi joje tai ir langus išdaužys, ir padangas supjaustys, ir dar daiktus paims. Net ir dviejų žmonių ekipaže neužtenka rimtam darbui.
Gavę informaciją svarstome – kokio tipo tai pažeidimas, kiek ten reikės žmonių? Reikia plaukimo priemones imti ar nereikia? Jei imi plaukiojimo priemonę – vėl reikia dviejų pareigūnų. Kai vienas išlipa, kitas turi ją saugoti. Taigi norint, jog aplinkosaugininkai dirbtų visą parą, reikia daugiau pareigūnų.“
A. Vaičiūnas taip pat svarstė, jog ir dabar žmonės gali skambinti į kiekvieno regiono aplinkos apsaugos departamentą skirtingais telefonų numeriais ir į jų pranešimus bus reaguojama. Inspekcijos viršininkas dažniausiai nori pabendrauti su pranešėju tiesiogiai, nes neretai pavyksta išsiaiškinti, kad jokio pažeidimo nėra.
„Reikia pasikalbėti su žmogumi. Kartais tai, ką jie pamato, nėra tai, ką jie įsivaizduoja. Skambina, sako: „matau, plaukia valtis, man atrodo, ten brakonieriai su elektra“. Klausinėji smulkiau ir pasirodo, ten žvejai mėgėjai turi elektrinį varikliuką tiesiog. Taigi kiekvieną kartą žmogui užduodi tam tikrus klausimus, kad išsiaiškintum, ar apskritai verta važiuoti. Žmogus, aišku, gero nori. Maždaug 60 proc. pranešimų apie brakonieriavimo atvejus pasiteisina“, - teigė aplinkosaugininkas.
Didesnės baudos = aršesni brakonieriai
Neseniai 10 kartų padidinti įkainiai už žalą gyvajai gamtai nukovus ar nukankinus žvėrį. A. Vaičiūnas neneigia, jog tai buvo teisingas žingsnis, tačiau spėja, kad brakonieriai dabar taps aršesni.
„Jie bėgs, spruks, lips per galvas, priešinsis, nes žinos, kad paklos ne vieną tūkstantį litų, jei bus sugauti. Tuomet nelabai ką gali padaryti du inspektoriai, nes brakonieriaujančių medžiotojų būna trys-keturi ekipaže ir viskas vyksta naktį. O iš inspektorių vienas turi būti automobilyje, kitas – ir filmuoti, ir sulaikyti, ir paimti užtaisytus ginklus, - dėstė A. Vaičiūnas. - Kitas pavyzdys – jei važiuojame tikrinti poilsiautojų, ar tinkamose vietose poilsiauja, degina laužus, čia puikiausiai susitvarko ir du pareigūnai. Taigi, visuomet reikia atsižvelgti į situacijos sudėtingumą.“
Vyras patvirtino asociacijos žali.lt nario išreikštą nuomonę, jog aplinkosaugininkai darbo tarp popierių turi gal netgi daugiau, nei darbo gamtoje.
„Viską daro tie patys. Dienomis išrašinėjame protokolus, leidimus, nagrinėjame bylas, atsakinėjame į raštus, jei mūsų veiksmus apskundžia – važiuojame į teismus ir duodame parodymus, naktimis – budime. Gauname kokią svarbią informaciją, na, tada trumpam paliekame tuos popierius ir važiuojame. Kaip voverės rate ir sukamės. Pasikeitė žūklės plotų naudojimo tvarka – reikės pakeisti 281 leidimą juos naudoti mūsų rajone,“ - apie gausų „popierinį“ darbą pasakoja A. Vaičiūnas ir juokdamasis užbaigia: - Et, kaip lieps, taip ir dirbsim.“
Įvairiausios technikos užtenka – trūksta žmonių
Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento vadovas Andrius Kairys tikina jau girdėjęs apie planus įkurti tokią dispečerinę.
„Visos idėjos, kurios gerina darbo efektyvumą, yra geros. Tik su esamais pajėgumais, turiu omeny žmogiškųjų išteklių skaičių, tai būtų sunku įgyvendinti. Negalėtume užtikrinti nepertraukiamo 24 valandų budėjimo, - teigė A. Kairys. - Reikėtų daugiau pareigūnų priimti į darbą ir numatyti sąlygas, kad jie dirbtų savaitgaliais, naktimis, švenčių dienomis. Dabar irgi tokiu laiku dirbame, tik tai būna reidai, juos organizuojame atsižvelgę į laikotarpį, aplinkybes. O darbo budint 24 valandas, mano nuomone, atsirastų. Kita galimybė: kad telefonas veiktų, o pareigūnai reaguotų tuomet, kai ateitų į darbą, kiek vėliau. Na, tai praverstų tokiais atvejais, kaip, pavyzdžiui, nelegaliai kažkur kasamas vandens telkinys – jo jau nebepaslėpsi. Brakonieriavimo atvejais, žinoma, tai nebūtų efektyvu. Na, bet centrinis telefonas vis tiek gerai, nes žmonėms lengviau būtų trumpą numerį atsiminti.“
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas pridūrė, jog šiuo metu inspektoriai gerai aprūpinti visomis techninėmis priemonėmis – labiausiai stinga tik žmonių.
„Pareigūnų trūksta. Teritorijos nemažos, daug visko reikia patikrinti. Efektyviau būtų, jei daugiau pareigūnų dirbtų“, - tikino A. Kairys.
