Nors grybus rinkti galima visuose – ir valstybiniuose, ir privačiuose – miškuose, reikia žinoti, kad grybauti neleidžiama rezervatuose ir tuose miškuose, kuriuose lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldybių sprendimu.
Susiruošusieji grybauti privačiose valdose, kurios yra arčiau kaip 100 m iki miško savininko sodybos, turėtų būti atidūs – čia galima rinkti grybus tik miško savininkui leidus.
Grybautojai turi žinoti, kad įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais. Važiuoti dviračiais leidžiama rekreaciniais, pažintiniais ar kitais miško takais, netrukdant pėstiesiems miško lankytojams ir negadinant takų dangos.
Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, reikia vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Gali prireikti liniuotės
Renkant grybus juos reikia arba išrauti, arba nupjauti prie pat žemės. Griežtai draudžiama ardyti miško paklotę, samanų ar kerpių dangą, niokoti nerenkamus grybus. Miško ekosistemoms ypač kenkiama, kai paklotė ardoma grėbliais ir kitais įrankiais, tokiu būdu sunaikinama ir grybiena.
Kaip nustato Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės, draudžiama rinkti, parduoti ir supirkti voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis kaip 1 cm, ir baravykus, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis kaip 1,5 cm. Taip pat negalima rinkti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių grybų.
Jeigu nustatyta tvarka pažeidžiama grybaujant, piliečiams gali būti skiriama nuo 25 Lt iki 100 Lt, pareigūnams – nuo 100 Lt iki 200 Lt bauda.
Jeigu tvarka pažeidžiama grybus superkant, parduodant ar perdirbant, piliečiams gali būti skiriama nuo 250 Lt iki 500 Lt, pareigūnams – nuo 500 Lt iki 1 tūkst. litų bauda.
