Du tūkstančiai septyni šimtai keturi sėklų pavyzdžiai. Tokį turtą šiuo metu saugo Kėdainių rajone įsikūręs Augalų genų bankas. Portalas apsilankė vertingiausias augalų veislių sėklas saugančioje institucijoje, kurios sukauptas turtas ateityje galės būti panaudotas augalų selekcijos programose, sunykusioms augalų veislėms ir rūšims atkurti.
Saugykloje – pusantro šimto augalų rūšių sėklos
Augalų genetiniai ištekliai – šis žodžių junginys straipsnyje bus bene dažniausiai vartojamas. Taip mokslininkai apibūdina faktiškai ir potencialiai naudingus augalus bei jų dalis. Dauguma šių augalų sėklų saugoma Augalų genų banke.
„Institucijos tikslas – išsaugoti vertingas augalų rūšis, kad jų neprarastume ir jos liktų ateities kartoms“, - Augalų genų banko misiją apibūdina jo vadovas dr. Bronislovas Gelvonauskis.
Banko šaldikliuose šiuo metu saugoma 37-ios avižų, 13-a agurko, 16-a morkų sėklų pavyzdžių. Sukauptų miško medžių sėklų pavyzdžių skaičius viršija 300-us – turima beržo, uosio, juodalksnio bei kai kurių kitų Lietuvoje augančių medžių sėklų pavyzdžių. Aplinkos ministerijai pavaldi institucija gali pasidžiaugti šiuo metu sauganti 157-ių skirtingų rūšių augalų, priskiriamų sodo, daržo, lauko, miško augalams, sėklų pavyzdžius.
Augalų genų bankas ne tik saugo augalų sėklas. Jam pavesta koordinuoti genetinių išteklių išsaugojimo ir tyrimo darbus bei derinti vadinamųjų genetinių išteklių koordinacinių centrų darbą.
Tokių centrų Lietuvoje yra penki. Žemės ūkio augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinio centro funkcijas atlieka Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Žemdirbystės institutas, sodo ir daržo augalų – LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas, miško medžių – LAMMC Miškų institutas, dekoratyviųjų augalų – Vilniaus universiteto Botanikos sodas, vaistinių ir aromatinių augalų – Gamtos mokslų tyrimų centro Botanikos institutas.
Banko specialistai – ir koordinaciniuose centruose
Šios institucijos atsakingos už joms priskirtos augalų grupės išsaugojimą ir mokslinius tyrimus. Augalų genų bankas yra delegavęs po vieną specialistą dirbti į kiekvieną iš minėtų koordinacinių centrų.
„Vienas iš augalų saugojimo būdų – sėklų išsaugojimas. Šią funkciją vykdo mūsų institucija. Tačiau, pavyzdžiui, obelų ar kitų vaismedžių, kurie yra vegetatyviškai dauginami augalai, sėklų saugoti nėra prasmės. Tokie augalai yra saugomi lauko kolekcijose“, - sako B. Gelvonauskis.
Lauko kolekcija – sistemingai lauke auginamų, atnaujinamų ir saugomų augalų rinkinys. Taip šį mokslininkų vartojamą žodžių derinį apibrėžia 2001 m. priimtas Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas. Remiantis juo 2004-aisiais ir buvo įsteigtas Augalų genų bankas.
B. Gelvonauskio teigimu, kai kuriems augalams saugoti steigiami genetiniai draustiniai (teritorija, skirta ilgalaikiam genetiškai vertingų augalų populiacijų ir jų dalių išsaugojimui – red. past.), išskiriami genetinių išteklių sklypai. Dalis augalų perkeliama iš natūralių augimviečių ir jie auginami kolekcijose bei augynuose.
Štai Botanikos instituto lauko kolekcijose auga daugiau nei šimtas aviečių, dešimtys žemuogių bei bruknių pavyzdžių. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto kolekciniuose augynuose yra šimtai slyvų, kriaušių, obelų, serbentų ir agrastų įvairiausių rūšių, veislių ir formų.
Koordinaciniuose centruose dirbantys Augalų genų banko specialistai prisideda prie įvairių augalų išsaugojimo bei atliekamų tyrimų. „Delegavus Augalų genų banko specialistus į koordinacinius centrus užtikrinamas betarpiškesnis bendravimas su mokslininkais. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas tampa efektyvesnis, greičiau galima gauti reikiamą informaciją. Daug naudingiau, kai už atskiras sritis Augalų genų banke atsakingi žmonės dirba savo kuruojamų sričių institucijose“, - sprendimo, kodėl koordinaciniuose centruose dirba ir Augalų genų banko darbuotojai, priežastis paaiškina B. Gelvonauskis.
Pasak jo, likusieji penki jo vadovaujamos institucijos darbuotojai dirba Augalų genų banke.
Kaip nusprendžiama, ką saugoti
Kokias augalų rūšis reikėtų išsaugoti ir įtraukti į augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą sprendžia Nuolatinė nacionalinių genetinių išteklių komisija, kuri renkasi tris keturis kartus per metus. „Jos sudėtyje – maždaug po du žmones iš mokslo ir studijų institucijų, kurių darbas vienaip ar kitaip susijęs su augalų genetiniais ištekliais. Iš viso komisijoje yra dvidešimt vienas narys“, - nurodo B. Gelvonauskis.
Pasiūlymus, kokias augalų veisles, linijas ar populiacijas įtraukti į saugotinų sąrašą, komisijai teikia koordinaciniai centrai, taip pat kai kurios kitos mokslo institucijos.
„Pasiūlymuose pateikiami saugotinų augalų sąrašai, augalų charakteristikos, pagrindžiant, kodėl reiktų tam tikrą veislę išsaugoti. Pagrindiniai kriterijai – augalo rūšis nuo seno Lietuvoje auga arba yra specialiai auginama, taip pat – jei rūšis yra išvesta Lietuvos mokslininkų vykdant specialią selekcijos programą. Gavus specialistų pasiūlymus, komisijoje vyksta diskusijos, tariamasi, reikėtų ar nereikėtų siūlomą augalų rūšį įtraukti į saugotinų sąrašą“, - sakė Augalų genų banko vadovas ir pridūrė, kad šiuo metu į augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą yra įtraukta 3359 veislės augalų.
Nutarus tam tikrą augalų veislę įtraukti į sąrašą, pasiūlymą pateikusi institucija šio augalo sėklų pavyzdį turi perduoti saugoti Augalų genų bankui, tačiau jei tai yra, tarkime, sodo augalas, kurio sėklos nesėjamos, pavyzdžiui, kokia nors kriaušės veislė, tam tikras šios veislės augalų kiekis turi būti pasodintas į sodo augalų kolekciją. Šio augalo veislės priežiūra toliau turi rūpintis už jo išsaugojimą atsakinga institucija.
Sėklų paruošimas saugojimui
Patekusios į Augalų genų banką sėklos kruopščiai ruošiamos saugojimui.
„Kai gaunam sėklas iš selekcininkų, pirmiausia jas turime išdžiovinti. Sėklos džiovinamos šioje patalpoje“, - rodydama į nedidelę, gal aštuonių kvadratinių metrų patalpą su daug lentynų kalbėjo banko laboratorijoje ilgą laiką dirbanti Birutė Markevičienė.
Pasak vyriausiosios specialistės, sėklų džiovinimo kambaryje palaikant 10-15 proc. oro drėgnumą ir 15-20 laipsnių temperatūrą, sėklų pavyzdžiai džiovinami 2-3 mėnesius.
„Paskui, kai išdžiovinam, su drėgmės matuokliu nustatom sėklų drėgmę“, - paruošimo saugojimui subtilybes atskleidžia pašnekovė. Sėklos džiovinamos tol, kol drėgmės jose lieka 4-5 procentai (pavyzdžiui, javai) ar 6-8 procentai (ankštiniai augalai).
Drėgmės matuokliui rodant, kad sėklos jau pakankamai išdžiūvusios, jos supilamos ir supakuojamos į specialius laminuotus aliuminio folija maišelius. Jie užlydomi specialiu prietaisu. Į taip paruoštus maišelius iš aplinkos nepatenka nei oras, nei drėgmė, tad juos galima nešti į sėklų saugyklą, padėti į ten esančius šaldiklius saugojimui - 18-20 laipsnių temperatūroje.
Mažiukai ir dideli
Stebėdamas B. Markevičienės kilnojamus maišelius su sėklomis atkreipiu dėmesį, kad vieni jų – dideli, o kiti – mažiukai.
„Maišeliai būna dviejų rūšių – mažiukai ir dideli“, - demonstruodama dviejų rūšių maišelius paaiškina laboratorijos darbuotoja . „Mažas maišiukas skirtas bandymams. Jame paprastai būna 200-300 vienetų sėklų. Kartais mokslininkai paprašo sėklų bandymams, tada duodame mažą maišelį. Mažus maišiukus taip pat atidarome tikrindami sėklų daigumą - kas penkerius metus“, - nurodo B. Markevičienė.
„Dideliame maišelyje sėklos saugomos ilgą laiką, jo neatidarinėjame. Šiame maišelyje paprastai būna 400-500 gramų sėklų (pavyzdžiui, javų)“, - priduria specialistė.
B. Gelvonauskio teigimu, jei po penkerių metų patikrinus sėklos daigumą (pasėjus sėklos pavyzdžius), paaiškėja, kad sudygo mažiau nei 85 procentai pasėtos sėklos, t.y. daigumas sumažėja daugiau nei 15 procentų, saugykloje saugomas tokias sėklas reikia pasėti. Atėjus derliaus metui, senąsias šios veislės sėklas iš saugyklos reikia išimti, o jų vietoje padėti saugoti naujojo derliaus sėklas.
Tačiau jei nutinka priešingas atvejis, t.y. po penkerių metų patikrinus daigumą paaiškėja, kad nesudygo tik mažiau nei penkiolika procentų nuo pasėtų sėklų (tarkime, sudygo 90 proc. pasėtos sėklos), maišeliai su šiomis sėklomis ir toliau paliekami saugoti. Taip ši tikrinimo procedūra kartojama kas penkerius metus.
Saugykla: 36 šaldikliai ir svajonė dėl generatoriaus
Po viešnagės laboratorijoje, Augalų genų banko vadovas vedasi į sėklų saugyklą. Tenka išeiti į lauką ir žingsniuoti į kitą pastatą. Artėdamas prie jo jau nemažai žinau apie objektą, į kurį keliauju. Pašnekovas minėjo, kad pagal galiojančius standartus sėklos saugykloje saugomos prie minusinės 18 laipsnių temperatūros, o priklausomai nuo augalo rūšies, sėklos pavyzdys saugykloje gali būti saugomas 15-30 metų. Tačiau vis tiek labai knieti išvysti, kur saugomas šis Lietuvos lobis.
Direktoriui atrakinus duris, erdvioje patalpoje prieš akis iškyla tvarkingai eilėmis išrikiuoti keliasdešimt šaldytuvų. Pirmasis į galvą atėjęs klausimas - kiek čia jų?
„Šiuo metu pajungti trisdešimt šeši šaldytuvai su sėklomis. Dar keturi yra rezerve – tam atvejui, jei kažkuris sugestų. Be to, kartą per metus šaldytuvus tenka atlaidinti, nes prisikaupia šerkšno, tada šie rezerviniai irgi pasitarnauja“, - paaiškina B. Gelvonauskis.
Jis atkreipia dėmesį į patalpoje įrengtą duomenų kaupiklį, kuris rodo kiekvieno šaldiklio temperatūrą. Ši svyruoja nuo 18 iki 24 laipsnių šalčio.
„Duomenų kaupiklis yra kabeliu sujungtas su kompiuteriais kabinetuose, todėl galime sėdėdami prie stalo kabinete matyti, kokia temperatūra yra kokiame šaldiklyje. Jeigu matai, kad šaldiklis rodo mažesnę nei 18 laipsnių šalčio temperatūrą, eini į saugyklą žiūrėti, kas atsitiko. Tokiu būdu galima lengvai sekti, kad šaldiklis neatsileistų“, - pasakoja įstaigos vadovas.
Pašnekovo teigimu, iki šiol su saugykloje veikiančia technika nebuvo jokių didesnių nesklandumų. „Kartais LESTO vykdo kokius nors techninius darbus, jie iš anksto mums praneša, tada elektros nebūna dvi tris valandas. Tačiau šis trumpas laikotarpis jokių ženklių pakeitimų šaldikliams neduoda – temperatūra gali tik kokiu laipsniu ar dviem pasikeisti. Tai nėra pavojinga. Uždarytas šaldiklis juk apie dešimt valandų išlaiko minusinę temperatūrą“, - tvirtina B. Gelvonauskis.
Tiesa, pašnekovas apgailestauja, kad institucija iki šiol neturi atsarginio elektros generatoriaus – tam atvejui, jei ilgesniam laikui dėl nenumatytų priežasčių nutrūktų elektros tiekimas.
„Turėjome planų įsigyti papildomą elektros generatorių, tačiau kai prasidėjo krizė, to nepavyko įgyvendinti. Dabar reikės vėl planuoti jį įsigyti – kad nutrūkus elektros tiekimui, turėtume papildomą elektros šaltinį“, - sakė Augalų genų banko vadovas.
