Pasaulinė vandenynų apsaugos draugija „Oceana“ tyrė Baltijos jūros taršą. Prieita išvados, kad jūros aplinka gerėja.

Padalinys jūrai

Tarptautinė pelno nesiekianti draugija „Oceana“ įsteigta 2001 metais Vašingtone. Draugija kovoja su nesaikinga žvejyba Ramiajame ir Atlanto vandenynuose, rūpinasi žaliųjų jūrinių vėžlių, audrapaukščių ir pingvinų apsauga, siekia uždrausti gaudyti ruoniukus-pūkuotukus, delfinus, medžioti banginius.

2011 m. Kopenhagoje įsteigtas „Oceana“ – Baltijos jūros gamtosaugos padalinys. Jame dirba penki gamtininkai. Įstaiga turi 48 metrų ilgio 2006 metais statytą mokslinį tiriamąjį laivą „Hanse Explorer/ Oceana“.

Dešimties narių įgula su penkiais biologais du mėnesius jau tyrė saugomas Baltijos jūros vietas. Stengtasi rasti neteisėtos žūklės pėdsakų.

Kol kas aplinkosaugininkai nesidomėjo, kokią įtaką Baltijos jūrai daro „Nord Stream“ dujotiekis, vėjo jėgainės, naftos gręžimo bokštai, II Pasaulinio karo cheminių ginklų ir sprogmenų gramzdinimo vietos.

Pagrindinis tikslas buvo padaryti vertingų Baltijos jūros dugno nuotraukų. Atskirų augalų ir gyvūnų rūšių fotografijos buvo perduotos Raudonosios knygos sudarytojams.

Vaizdai iš gelmės

Ankstyvą pavasarį, giedromis dienomis, jūros skaidrumas būna didžiausias – atsiranda palankiausios sąlygos nerti į 15 metrų gelmę ir fotografuoti be papildomo apšvietimo.

„Oceana“ fotografai ir narai-povandenininkai dirbo naujausia kilnojamąja per nuotolį valdoma povandeninio filmavimo įranga, vadinama „Jūros akimis“. Vandens gyvūnai rinkti iš mėginių, kurie pasemti iš dugno.

Buvo aprašytas 42 vietų vandens druskingumas, temperatūra, ištirpusio deguonies ir atskirų maisto medžiagų kiekis. Atskiros dugno bendrijos fotografuotos šiaurinėje Baltijos dalyje, kai jūros paviršių dar kaustė ledas. Smulkūs augalai ir gyvūnai fotografuoti per didinamuosius įrenginius laboratorijoje.

Pirmą kartą nufilmuoti vaizdai iš giliausios vietos Baltijoje – 459 metrų Landsorto duburio.

Aplinkosaugininkai papildomai pasiūlė saugoti dar devynias vietas ties Skagerako ir Alando salomis, Gotlando duburyje, Suomijos pakrantėmis.

Siūlomi saugoti plotai aprašyti ir paženklinti jūrlapiuose, padarytos povandeninių vaizdų nuotraukos. Išskirtos vietos Baltijoje, kur žvejyba visai ar iš dalies uždrausta, o dugno bendrijų apsaugai žūklė velkatinkliais suvaržyta.

Nauji plotai sudaro apie 12 proc. dabar saugomos Baltijos jūros dalies. Baltijos jūros apsaugos strategijoje iki 2020 metų numatyta naujai saugomų jūros teritorijų plotą dar didinti.

Sudėtingas paveikslas

Baltijos jūra palyginti gerai ištirta. „Oceana“ vaizdai tarytum iš naujo atveria skurdžią Baltiją.

Pagrindinis Baltijos jūros bruožas – nuolat kintantis, sudėtingas, o išimtinais atvejais paprastas seklios jūros paveikslas. Jūros dugne matomi skirtingų geologinių laikmečių pėdsakai – žymiausią įspaudą paliko ledynai ir ardanti pakrančių mūša.

Povandeniniai grioviai, kalvos, nuosėdos, granitinės uolos, fiordai pietvakariuose ir vakaruose, įspūdingi šcherai, dolomitiniai klifai, moreniniai kyšuliai, nugludintos lygumos šalia Kuršių marių ir Vyslos įlanka.

Visa tai – Baltija. Nedidelė, bet įvairiapusė jūra.

Ji turi ne tik skirtingus krantus, bet ir ryškius vandens temperatūrų skirtumus, didelę gėlo ir druskingo vandens sklaidą, nuolatines, į skirtingas puses pulsuojančias sroves, kurių kryptis priklauso nuo vyraujančių vėjų.

Baltijos jūroje aptikta 531 gyvūnų rūšis. Dalis jų yra vietinės, tačiau vis daugiau atsiranda užklydėlių iš didesnio druskingumo vandenų Šiaurės jūroje ir Atlante. Vietiniai Baltijos jūros gyvūnai yra palyginti skurdūs. Tai leidžia šioje jūroje tarpti atklydusioms augalų ir gyvūnų rūšims.

Šaltinis
Temos
"Klaipėda"