Traukė padangas ir butelius
„Mums visiems turi rūpėti, kokioje Baltijos jūroje maudysis mūsų vaikai, nes tai priklauso tik nuo mūsų. Kitais metais ir per akciją „Darom“ didžiausią dėmesį skirsime vandens telkiniams, valysime būtent juos ir jų pakrantes“, – teigė visuomeninės organizacijos „Mes darom“ direktorė Roberta Ažukaitė.
Penktadienį Šventosios uoste surengtas iniciatyvos „Mes už švarią jūrą“ baigiamasis renginys. 15 narų nardė Šventosios uoste ir iš jo dugno traukė įvairias atliekas, kad srovės jų neišplukdytų tolyn į jūrą.
Per kelias valandas narai ištraukė apie toną įvairių atliekų. Tarp jų dominavo padangos, kurias žvejai pririša prie savo laivų, kad galėtų saugiau prisišvartuoti. Iš jūros dugno taip pat ištraukta begalė butelių – ir plastikinių, ir stiklinių.
Mamos prašė sugrįžti
Vienas radinys sujaudino visus renginio dalyvius. Narai Šventosios uosto dugne rado buteliuką, o jame – laišką, kurį berniukas parašė Švedijoje dirbančiai mamai.
Berniukas laiške pasakojo, kad atostogauja Šventojoje su močiute ir sesute už pinigus, kuriuos atsiuntė mama. „Mes norime tau pasakyti, kad nesiųsk mums pinigų, kad galėtume nuvažiuoti prie jūros, bet pati parvažiuok“, – laiške prašė berniukas, tikėdamasis, kad jo į jūrą įmestas butelis pasieks Švediją, o ten jį radę žmonės perduos raštelį mamai.
Narai iš jūros ištraukė ir piniginę. Joje buvo ir laikraščio iškarpa su horoskopais, kurių data – 2006 metai. Todėl spėjama, kad piniginė po vandeniu išbuvo aštuonerius metus. „Matyt, arba ji iškrito iš moters, plaukusios laivu, kišenės, arba veikiausiai vagys apvogė atostogautoją, ištraukė pinigus, o piniginę įmetė į vandenį“, – svarstė Baltijos jūrą švarinę savanoriai.
Įžiūrėdavo dugno rieves
Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas pabrėžė, kad Šventosios uosto dugnas kartą jau buvo valytas, todėl jį labai stebino, kad narai dar rado tiek daug atliekų.
„Kai uosto dugnas buvo valytas prieš kelerius metus, tada ištraukta labai daug įvairių laivų liekanų, rasta net minų. Kalbėta, kad po vandeniu yra ir tankas, tačiau jo niekas neiškėlė“, – dėstė E. Čilinskas.
Jo nuomone, tai, kad Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų pasaulyje, yra žmonių kultūros atspindys.
„Pats esu tikras palangiškis ir prisimenu, kaip būdamas mažas, prieš keliasdešimt metų, žvejodavau ant jūros tilto. Tada niekam į galvą nešaudavo, kad galima nuo tilto į vandenį numesti kokią šiukšlę – butelį ar skardinę. Ant tilto net nebūdavo šiukšliadėžių, todėl visas atliekas susirinkdavome ir parnešdavome išmesti į mieste esančius konteinerius. Užtat kokia Baltijos jūra buvo skaidri – nuo tilto galėjai matyti kiekvieną dugno rievę, įžiūrėti, kai pralaukia kokia plekšnė“, – prisiminė E. Čilinskas.
Todėl jis ragino poilsiautojus prie jūros neštis kuo mažiau įvairios taros. „Atrodo, kad į pliažą einama pavalgyti ir atsigerti. Atsistoja žmogus, o aplink jį lieka šiukšlių krūva – maišeliai, skardinės, buteliai. Reikėtų saiko arba bent jau susirinkti šiukšles“, – pabrėžė Šventosios seniūnas.
Skaičiuojama, jog kiekvieną vasaros dieną iš Palangos ir Šventosios paplūdimių išvežama apie 50 tonų įvairių atliekų.
Prie tilto šokinėjo delfinai
Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius aiškino, kad visi teršalai iš Baltijos jūros galiausiai vis tiek atsiduria žmonių organizmuose.
„Įsivaizduokite, jei į jūrą upėmis plūsta sunkieji metalai, jie kaupiasi žuvyse – menkėse, lašišose, strimelėse, o jos paskui patenka ant mūsų stalo. Taip sunkieji metalai perskelia į mūsų organizmus“, – dėstė S. Karalius.
Jis apgailestavo, jog dėl Baltijos jūros taršos kinta ir joje gyvenančių gyvūnų įvairovė. „Dar prieš šimtą metų Baltijos jūroje gyveno vadinamosios jūrų kiaulės – nedideli delfinai. Juos šokinėjančius jūroje buvo galima matyti ir nuo Palangos tilto. Tačiau dėl jūros taršos šie žinduoliai mūsų pakrantėse išnyko“, – pasakojo S. Karalius.
Upėmis į Baltijos jūrą dėl žemdirbystės, laivybos, žvejybos bei neatsakingo žmonių elgesio suplaukia tonos atliekų. Remiantis Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos statistika, į pasaulio jūras kasmet patenka apie 6 mln. tonų šiukšlių.
Palyginimui – vidutiniame Lietuvos sąvartyne telpa apie milijonas tonų atliekų, didmiesčių sąvartynuose – 2-3 mln. tonų. 2011-aisiais visoje Lietuvoje išmesta apie 5,4 mln. tonų atliekų, tad jūras pasiekiančių šiukšlių kiekis – didesnis nei per metus išmeta visi lietuviai. Iš šių 6 mln. tonų 15 proc. nusėda paplūdimiuose, 15 proc. plaukioja vandens paviršiuje, o 70 proc. nugrimzta į dugną.
