Jei šie Vakarų Lietuvos vandens telkiniai nebūtų kasmet įžuvinami vertingiausiomis plėšrūnių žuvų rūšimis, meškeriotojų ir žvejų verslininkų godžiai išgaudomi ištekliai kaip mat nuskurstų.
Žuvininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio cechuose, Veiso aparatuose, specialiuose baseinuose periodiškai keičiant vienai kitą, ištisus metus brandinama kelių rūšių žuvų – vėgėlių, eršketų, sterkų ir šamų – apvaisintų ikrų masė.
Apskritus metus šis darbas cikliškai prasideda ir baigiasi kiekvienai rūšiai būdingu veisimosi periodu. Šiomis dienomis į Nemuną atgal grįžta vėgėlių reproduktoriai, iš kurių apvaisintų ikrų, pasak Rusnės žuvivaisos specialisto Vytauto Kerio, tikimasi užauginti sveiką, atsparų mailių.
Rusnės žuvivaisininkų kolektyvo vadovas Stasys Aleksandravičius sako esąs tikras, jog 300 tūkst. paaugintų vėgėlių jauniklių šiemet bus paleista į upes ir marias jau kovo gale. „Jų vystymuisi būtina 130 laipsnadienių branda. Po to prasideda jauniklių kanibalizmas, o įžuvinimas turi vykti kaip tik tada, kai žuvytės dar nedaro viena kitai žalos“, - sako S.Aleksandravičius.
Trečdalis milijono vėgėlių jauniklių, ir visi jie – į Nemuno deltos regioninio parko vandens telkinius – tai laukta dovana gamtos išteklių naudotojams. Tai šiųmetės valstybinės įžuvinimo programos dalis, kurios sėkme abejoti priežasčių nėra. Rusnės kolektyve dirba žinomi šalyje profesionalai.
Pasak poskyrio vadovo, džiugiai kolektyvą nuteikia ir kitos rūšies – eršketų - įveisimo užduoties vykdymas. Pernai pirmą kartą savo darbo istorijoje pradėję auginti dviejų rūšių, Kanadoje ir Lenkijoje pirktų eršketų ikrus, į vandens telkinius spalio mėnesį paleido 6700 paaugintų jauniklių.
Liko 451, kuriuos tebeaugina ir ketina balandžio mėnesio gale paleisti į atvirus Neries ir Šventosios vandenis jau paaugusius iki pusės kilogramo svorio. „Kad būtų stipresni ir ne taip lengvai natūraliose sąlygose pakliūtų plėšrūnams“, - sako S.Aleksandravičius.
Eršketų veisyklos plėtrai Rusnės žuvivaisos cechas šiemet pradeda vykdyti naują 600 tūkst. litų vertės projektą, kuris bus baigtas maždaug po dviejų metų. „Jo esmė – patiems apsirūpinti eršketų veisimo medžiaga, nes jos kilogramo kaina – 39 tūkst. litų“, - sako S.Aleksandravičius. Eršketų auginimui bus pastatyti du 10 kub. metrų talpos baseinai, tam teks rekonstruoti sandėlį ir garažą.
Šiųmetė įžuvinimo darbų užduotis vėgėlių ir eršketų veisimu nesibaigia. Pavasarį Rusnės žuvivaisos specialistai pradės gaudyti sterkų reproduktorius ir iš jų apvaisintų ikrų auginti lervutes bei mailių. 3 mln. lervučių gegužės mėnesį iš Rusnės iškeliaus į Simno ir Laukystos cechus, o 900 tūkst. paaugintų jauniklių tikėtina bus skirta Žemaitijos ar kitų nualintų telkinių įžuvinimui.
Po sterkų į Lietuvos vandens telkinius iš Rusnės žuvų veisyklos partijomis keliaus čia užaugintų šamų jauniklių gyvieji kroviniai. Pernai jų buvo užauginta 12 tūkst. vienetų, jie pagausino žuvų išteklius daugelyje Lietuvos vandens telkinių.
Šiemet Rusnės cechuose nebeveisiami lynai ir šlakiai, bet kuriami rimti planai veisti ungurius. Pernai jų jaunikliais, pirktais Lenkijoje, Žuvininkystės tarnyba įžuvino Krokų Lankos ežerą.
GRYNAS.lt reportažas iš Žeimenos žuvivaisos stoties, kur veisiamos lašišos:
