Kokia reorganizacijos esmė?
Jei Aplinkos ministerijos suplanuotai reorganizacijai Seimas uždegtų žalią šviesą, visi Lietuvos regionų aplinkos apsaugos departamentai prarastų savo juridinį statusą ir taptų pavaldūs Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai VAAT, kuri kontroliuotų jų darbą.
Reorganizacijai pradėta ruoštis iš anksto, todėl ir buvo įsteigta VAAT. Ji suformuota reorganizavus Aplinkos apsaugos agentūrą, kuri po pasikeitimų turėtų išduoti leidimus verslui, o VAAT ir regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai vykdytų aplinkosaugos kontrolę. Aplinkos ministerijos nuomone, nėra gerai, kai ta pati institucija išduoda leidimus ir tuo pačiu yra atsakinga už kontrolės funkciją.
Ir tai nėra vienintelis reorganizacijos tikslas. Niekas nesiginčija, kad Lietuvoje trūksta inspektorių, atsakingų už gyvosios gamtos apsaugą. Kai bus panaikintos regionų aplinkos apsaugos departamentų buhalterijos, informacinių technologijų skyriai, ir kitų valdininkų etatai, atsiras papildomų pinigų, kurie galės būti išleidžiami naujų inspektorių etatų kūrimui ir jų atlyginimų kėlimui.
Tačiau į tokius Aplinkos ministerijos pasiūlymus įtariai žiūri Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas ir dalis regionų aplinkos apsaugos departamentų vadovų.
Vienas jų - Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) direktorius Andrius Kairys. Jis vykstančią pertvarką vertino kritiškai. Viena vertus, trūkumų šalinimas yra sveikintinas dalykas, kita vertus, kai kuriuos pasiūlymus, jo teigimu, norima įgyvendinti skubotai.
„Mūsų nuomone, jeigu yra matoma, kad reikia kažką tobulinti, mes visąlaik esame pasiruošę savo veiklą efektyvinti. Pati idėja, kad lėšos būtų naudojamos efektyviai, gera. Tik klausimas, kaip tai padaryti, kad nesukeltų įstaigai įtampos ir nebūtų prarasti tam tikri žmogiškieji resursai ir kompetencijos. Antras klausimas, kalbant apie restruktūrizaciją ir veiklos efektyvinimą, kaip veiklą konsoliduoti, kas yra numatyta ir Vyriausybės programoje. Šiame kontekste yra nevisiškai išnagrinėtos galimybės, ką galėtų veikti mūsų regionai ir dėl to dabartiniai projektai neapima visumos. Yra grėsmė, kad įvykus šiai pertvarkai, gali tekti atlikti dar vieną pertvarką. Tai vėl sukels įtampą tarp darbuotojų, pareigūnų ir gali atsiliepti pačios įstaigos veiklai“, - savo nuomonę išdėstė A. Kairys.
Pasak pašnekovo, girdima kritika, kad skirtinguose regionuose pareigūnai ne vienodai traktuoja tam tikrus dalykus. Jis į šią kritiką linkęs atsakyti taip: „Galbūt ne visus darbus yra padaręs įstatymų leidėjas, jeigu jis išleidžia teisės aktus tokius, kuriuos ne visi sugeba suprasti vienodai: ar būtina dėl to pačią įstaigą centralizuoti, kad žmonės suprastų vienodai? Galbūt reikėtų įstatymo leidėjui paaiškinti, kaip reikia įstatymą taikyti arba jį pakoreguoti. Tai yra diskusiniai dalykai, kuriuose reikėtų ieškoti bendro vardiklio“, - tikino A. Kairys.
Nė vienas nebus nuskriaustas?
Visgi Aplinkos ministerija ketina perkalbėti Seimo aplinkos apsaugos komitetą, įtikinant jo narius, kad nauja tvarka duos daugiau pliusų nei minusų.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, GRYNAS.lt paklaustas, kaip vertina tokios pertvarkos būtinybę, pripažino, kad jeigu sistemos pakeitimuose matytų daugiau trūkumų nei privalumų, paprasčiausiai to nesiimtų.
„Aš matau beveik vien privalumus. Tai nėra pertvarka dėl pertvarkos. Tai pasikeitusių aplinkybių pasekmė. Pertvarka reikalinga, kad būtų efektyvinamas darbas neturint papildomų išteklių. Aplinkos apsaugos regioniniai departamentai iš tikrųjų daro labai svarbų ir atsakingą darbą, jie yra labai reikalingi, bet pagal nusistovėjusią tvarką jie klimpsta darbuose. Pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno regionuose vienam pareigūnui tenka patikrinti 450 ūkio subjektų, tai yra fiziškai neįmanoma. Tie subjektai yra labai įvairūs, reikia daug žinių. Akivaizdu, kad reikia papildomų pareigūnų“, - aiškino ministras.
Yra suskaičiuota, kad norint samdyti papildomus inspektorius iš valstybės biudžeto reikėtų prašyti 1,7 mln. eurų per metus. Tiek lėšų pakaktų 70-ies pareigūnų etatams.
Jau anksčiau buvo priimtas sprendimas atskirti leidimų išdavimo ir kontrolės funkcijas, kas, ministro teigimu, labai svarbu antikorupciniu požiūriu. Pernai buvo įsteigta ir nauja institucija – Valstybės aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT).
„Reforma sprendžiame ne vieną problemą, o visą eilę. Aišku, suprantu žmones, kuriuos paliečia reforma, jie visada yra neramūs, ypač vadovai, nes jie galvoja apie savo ateitį. Manau, rasime argumentų juos nuraminti. Tiesa, darbo užmokestis specialistams ir eiliniams pareigūnams didėja iki 100 eurų per mėnesį, o vadovams, nes jie pataps tik padalinių vadovais, atlyginimai mažės (130 eurų – red. past.), bet tikrai neliks nuskriausti. Galiausiai, kai įvykdysime reformą, sistema veiks efektyviau ir visi bus patenkinti“, - žadėjo K. Trečiokas.
Nori išsklaidyti baimes
Viešojoje erdvėje buvo girdima kritika dėl pernai birželį įsteigtos VAAT, kurioje šiuo metu yra apie 40 etatų. Diskutuota, ar ne per stipriai etatų skaičius „pučiasi“, nes iš pradžių kalbėta vos apie kelias naujas darbo vietas. K. Trečiokas patikslina, kad nė vienas iš 40 etatų neįsteigtas naujai, tiesiog įvykdytas etatų persidalijimas – vienur jie sumažinti, tačiau perkelti kitur.
„Norime išsklaidyti baimes, kad iš regionų bus viskas centralizuota į Vilnių - jokiu būdu. Visi įgaliojimai – tiek leidimų išdavimai, tiek personalo tvarkymas liks regionuose, jie galės ir toliau dalyvauti projektuose. Bus centralizuota buhalterija, IT skyrius. Bet tai yra racionalu šiais laikais“, - aiškino aplinkos ministras.
Planuojama, kad pertvarka bus įgyvendinama nuo rugsėjo, tačiau dėl tam tikrų įstatyminių pakeitimų pavasario sesijoje dar turės balsuoti Seimas.
Prasitaria žinantis apie „dvarelius“
Ministras atviras – yra norinčių, kad ši pertvarka nebūtų įgyvendinta. Kokios to priežastys?
„Kai kam gal yra patogu taip, kaip yra, bet aš, kaip ministras, matydamas, švelniai tariant, tam tikrų trūkumų, jeigu ne netvarkos, tikrai negaliu palikti taip, kaip yra. Po kelių metų manęs gali paklausti, kodėl matei, kad taip yra, bet nieko nedarei? Taigi matau ir darau. Turime visą eilę faktų, nors nenoriu baksnoti pirštu, kai vienos įmonės yra tikrinamos perdėtai, po kelis kartus per metus, o kai kurios ramiai gyvena ir metų metais inspektoriaus nemato, nežino, net kaip jis atrodo. Kyla klausimų, kodėl taip yra. Turime pasiekti, kad 80 proc. visų patikrinimų būtų planiniai ir tik 20 neplaniniai. Dabar yra kitaip ir man atrodo, kad taip nėra gerai. Manau, kad didžiausias pasipriešinimas galbūt yra dėl to, kad kai kuriose vietose turime padalinių, kurie „dvarelius“ įsisteigę – jaučiasi įtakingi ir galintys nuspręsti, kam apsunkinti gyvenimą, o kam palengvinti. Manau, kad tai reikia išgyvendinti“, - sakė K. Trečiokas.
Darbo užmokestis po pertvarkos kils
VAAT direktorius Vytautas Eidikonis, paklaustas, kas galėtų labiausiai priešintis norimai įgyvendinti pertvarkai, svarstė, kad pertvarkos niekuomet nesusilaukia šimtaprocentinio palaikymo, nes keisti senąją tvarką nėra lengva.
„Įvedant naujoves asmenys, kurie daug metų dirba nusistovėjusia tvarka, sunkiai jas priima. Tai natūralūs procesai. Jeigu nepasitenkinimas kyla, manyčiau, kad jis kyla iš pačių institucijų, kurios yra pertvarkomos“, - teigė V. Eidikonis.
„Buvo įvairiausių nuomonių ir diskusijų, kad tai nelabai gerai. Bet kai tai pradėjome taikyti, tikrai susilaukėme daug palaikymo. Tai yra naudinga inspektoriams, nes jie papildomai gauna pajamas. Šituo atveju dėl reorganizacijos galiu pasakyti tai, kad šiuo metu pareigūnai gauna mažiau nei jie gaus po reorganizacijos. Darbo užmokesčio prasme jiems bus tik geriau – bus išgrynintos funkcijos, nereikės pareigūnams nagrinėti administracinių bylų, kai kur bus specializuoti skyriai, kurie gilinsis šioje srityje ir didės tų tyrimų atlikimo kokybė“, - pabrėžė pašnekovas.
