Atėjus tikrajai žiemai ant gatvių ir kelių gausiai barstomas druskos ir smėlio mišinys. Atšilus orui jis ištirpsta ir nukeliauja į vandens telkinius. Neriai ar Nemunui didelės žalos šis mišinys nepadaro, tačiau dalis druskos lieka kelkraščiuose. Būtent ji kelia pavojų žmogaus sveikatai.
Viešosios įstaigos "Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai" direktorius Juozas Kameneckas, neneigė fakto, kad druskos ir smėlio mišinys – pirmas kelininkų pagalbininkas, iškritus sniegui. Miestuose mažėja avaringumas, snieguotos įkalnės tampa įveikiamos, o stabdymo kelias sutrumpėja.
Kasmet Lietuvoje valstybinės reikšmės keliuose išberiama arti 90 tūkst. tonų natrio ir kalcio chlorido.
Ji kenkia ne tik kelio dangai, įvairiems statiniams: gelžbetoninėms konstrukcijoms, tiltams ar viadukams, bet yra gana pavojinga gyvajai gamtai, ypač kai tirpstanti druska subėga į gruntą, kur gruntiniai vandenys ir druska, esanti grunte, tiesiogiai kontaktuoja su augalų šaknimis, o didesnis natrio chlorido kiekis veikia visą augmeniją.
Net ir labai speiguotą žiemą pasitaiko atodrėkių. Jų metu druska sunkiasi į gruntą ir nukeliauja tiesiai į atvirus vandens telkinius. „Čia kinta mineralizacija ir pakinta vandens sudėtis. Aišku, į Nerį ar Nemuną patekę druskos kiekiai nėra pavojingi, tačiau vandens užterštumas padidėja“, - GRYNAS.lt pasakojo J. Kameneckas.
Tiesa, baimintis nereikėtų ir tiems, kurie vandenį geria tiesiai iš čiaupo. Specialistai tikina, kad druskų kiekiai normų neviršija.
Daug didesni pavojai miestų gyventojų laukia pavasarį. „Ypač jeigu pavasaris sausas ir vėjuotas. Balandį-gegužę miestuose padidėja oro užterštumas, nes laiku neišvežami druskos likučiai, kurie susikaupia gatvių kelkraščiuose“, - perspėja J. Kameneckas.
Kietąsias daleles vėjas plaiksto ore, nes nėra natūralių gaudyklių, kuriomis tampa sužaliavę medžiai ir žolė. Jeigu oro sąlygos nesikeičia – ilgai nelyja ir pučia nemenkas vėjas, druskingos kietosios dalelės keliauja kvėpavimo takais ir patenka į plaučius.
„Nesinori gąsdinti iš anksto, tačiau pastebima, kad dėl užterštumo daugėja astmos atvejų, taip pat didėja vaikų sergamumas. Jau atlikti tyrimai rodo, kad padidėjus užterštumui kietosiomis dalelėmis mamos išnešioja mažesnio svorio kūdikius“, - tikina J. Kameneckas.
GRYNAS.lt jau rašė, kad šiuo metu keliuose barstomai druskai yra alternatyvų. Veiksminga priemonė galėtų būti perdirbtos cukraus gamybos atliekos, kitaip vadinamos melasa. Sumaišyta su kitais chemikalais ji ne taip kenkia aplinkai ir iš jos gaunamas gana efektyvus tirpalas.
