Daug vargo su užsieniečiais
Neringos miesto agentūros vedėjas Justinas Stančaitis sako, kad skirtingo pobūdžio pažeidimus darančius poilsiautojus tenka drausminti skirtingų institucijų pareigūnams. Štai, pavyzdžiui, palapinių statytojus akylai stebi nacionalinio parko reindžeriai, o šunų šeimininkams baudas išrašinėja savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, tą gali daryti ir policija. Aplinkosaugininkai savo ruožtu neatlieka nei vienos iš šių veiklų, tačiau eidami pro šalį ir pastebėję palapinių statytojus gali juos įspėti arba išrašyti pažeidimų protokolą.
„Savivaldybė, tarybos sprendimu, yra priėmusi nutarimą, kad paplūdimiuose šunis vedžioti yra draudžiama, policijos komisariato viešosios tvarkos skyrius tai prižiūri. Mes tik pagal buvusio ministro Valentino Mazuronio įsakymą, vykdėme akcijas dėl šunų ekskrementų. Ne tik per akcijas, bet ir dabar jeigu važiuojame pro šalį ir pamatome, kad nesurenka, baudžiame“, - patikslino J. Stančaitis.
Palapinių statymą Kuršių nerijos nacionaliniame parke reglamentuoja šio parko lankymosi taisyklės, keli parko inspektoriai prižiūri, kaip šios tvarkos yra laikomąsi.
„Jeigu mes važiuojame ir pamatome palapinę, pro šalį nepravažiuojame, nubaudžiame“, - sakė aplinkosaugininkas. Anot jo, tokių atvejų vasaros metu pasitaiko dažniau, ypač šiais metais, nes gana ilgą laiką vyravo šilti orai.
„Vienas kitas toks atvejis pasitaiko, bet daugiausiai - su užsieniečiais. Lietuvos piliečiai kažkaip jau drausmingesni, pasitiesia čiužinį prie jūros ir atsigula, palapinių nestato. Su užsieniečiais sudėtinga, nes reikia pildyti labai daug popierizmo, kreiptis į ambasadą, reikia vertėjo ir pan. Atvažiuoja ir olandų, šveicarų, vokiečių...“, - pasakojo J. Stančaitis. Jo teigimu, baudos už palapinės statymą pajūryje tiek užsieniečiams, tiek lietuviams tokios pačios – nuo įspėjimo iki 200 Lt. Tiesa, pirmą kartą baudžiant taikoma pusė minimalios baudos – t. y. 50 litų.
Labiausiai ginčijasi mažų šunelių savininkai
Juodkrantės gelbėjimo stoties budintis gelbėtojas Vaidotas GRYNAS.lt patvirtino, kad į paplūdimį poilsiautojai su šunimis ateina gana dažnai, o štai palapinių statytojų beveik nėra. Tiesa, jis patikslino, kad palapinę dienos metu statyti ir joje poilsiauti nėra draudžiama, pažeidimas fiksuojamas tik tuomet, jei ji lieka stovėti per naktį.
„Kuršių nerijoje negalima miegoti palapinėje naktį, o statyti palapines dieną nuo vėjo – galima. O su šunimis pliažo teritorijoje draudžiama vaikščioti. Dažniausiai atsiveda, kai keičiasi pamainos. Pavyzdžiui, vieni išvažiuoja sekmadienį ir atvažiuoja kiti savaitei ar kelioms dienoms. Pirmas dienas būna ateina (su šunimis – red. past.), bet paskui būna įspėjami ir dažniausiai nebeatsiveda“, - pasakojo gelbėtojas.
Tiesa, gelbėtojai nedrausmingų poilsiautojų bausti negali, tačiau dažnai užtenka tik pasikalbėti ir įspėti. „Bausti negalime, turime tada kviesti policiją, kuri gali bausti. Būna tokių atvejų, bet labai retai. Dažniausiai žmonės paklauso, labai retai piktybiški pasitaiko, nors aišku būna, kad (šeimininkai, - red. past.) su mažais šuniukais ginčijasi, nes nieko tokio – jis mažiukas ir pan. Bet kažkaip pavyksta susitarti“, - juokėsi gelbėtojas. Poilsiautojai, anot jo, atsivedę šunis, teisinasi, kad nežinojo, jog to daryti paplūdimyje negalima.
Juodkrantės gelbėjimo stoties gelbėtojas patikino, kad jam pačiam dar nė karto neteko užfiksuoti palapinės, kuri stovėtų pliaže per naktį: „Tie žmonės, kurie nori palapinėje nakvoti naktį, dažniausiai eina į mišką, o mes jau ten nevaikštome, ten jau turi parko darbuotojai važinėti. Mačiau juos važinėjančiu. Palapines galima būtų statyti tik kempinguose“, - aiškino Vaidotas.
Siūlo miegoti miegmaišiuose
Kuršių nerijos nacionalinio parko reindžerė Viktorija Vaupšaitė GRYNAS.lt teigė šią vasarą pastebinti mažiau neklusnių stovyklautojų, kurie įsigudrina palapines pasistatyti paplūdimyje ar parko miškuose. Tačiau vienas kitas „nežinantis“ pasitaiko ir šiemet. Parko darbuotojai savaitgaliais nuolat vykdo patikrinimus, o įprastomis dienom sulaukia ir atsakingų piliečių pranešimų apie ne vietoje pastatytas palapines ar kūrenamus laužus.
„Dar ne visi poilsiautojai žino šitą dalyką. O kad ir pagauname, būna žino, bet sako - „galvojome, kad niekas nepamatys, nepastebės“. Bet šiemet mažiau tokių nei pernai“, - teigė pašnekovė. Anot jos, statyti palapines galima tik Nidos kempinge, visur kitur – ar tai būtų pajūris, ar miškas – to daryti neleidžiama.
„Miško teritorijoje ne visi žmonės atpažįsta augalus, kurie įtraukti, kad ir į Raudonąją knygą, pasistatys palapinę, o nežinos, kas ten auga, gali net ir mindžiojimas pakenkti. Neringa yra išskirtinė zona, ne paprasta teritorija, tokiu būdu yra saugoma gamta, - aiškino reindžerė, paklausta, kuo aplinkai kenkia palapinių statymas parke. - Paplūdimyje palapinių statyti negalima ir dėl šiukšlinimo, ir dėl laužų, nes dažniausiai, kur įsikuria poilsiavietės, prasideda laužavietės, šiukšlės“.
V. Vaupšaitė teigė, kad šiemet dar neteko skirti baudų nedrausmingiems poilsiautojams, pakako tik įspėti ir draugiškai pasikalbėti: „Galime ir bausti, ir įspėti, priklauso nuo situacijos. Jeigu matome, kad žmogus viską gražiai susitvarko, paaiškini jam, kad negalima ir jis paklauso, tada gerai, bet jeigu jau sukurtas laužas – to daryti negalima“.
Anot jos, tiems, kas vis tiktai labai nori nakvoti pajūryje, galima miegoti miegmaišiuose, nes parko lankymo taisyklės to nedraudžia: „Mes siūlome miegoti miegmaišiuose, tai yra leidžiama. Ne vieną kartą esu sutikusi žmones, kurie taip daro“, - sakė V. Vaupšaitė.
Pasak jos, neužtenka tik nufotografuoti palapinėse pajūryje miegančius žmones, nes iš nuotraukų nebus galima nustatyti jų tapatybės. Geriausia tokiu atveju paskambinti parko direkcijai ir apie tai informuoti jos darbuotojus.
Baiminasi, kad šunys perneš užkrečiamąsias ligas
„Rizika atsiranda tada, kai sergantys šunys negauna medikamentų, skirtų kirminų kiaušiniams ir patiems kirminams naikinti. Toks sergantis gyvūnas tikrai kelia pavojų, nes gali užteršti smėlį. Tiesa, problemų gali kilti ir dėl prižiūrimų šunų, kadangi jie mėgsta išsivolioti kito gyvūno išmatose, kuriose gali būti kirminų kiaušinėlių. Kai kurių rūšių kirminėliai pavojingi žmonėms, o ypač vaikams. Subrendę kiaušinėliai gali prilipti prie kito šuns kailio. O kai šuo maudosi šalia kitų žmonių, jie netyčia gali gurkštelėti vandens su kiaušinėliais ir tokiu būdu užsikrėsti. Rizika yra tokia, kad ligų sukėlėjai plisti per kailį“, - aiškino Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) savo Facebook profilyje į tokį visuomenės sveikatos specialistės komentarą atsakė pasvarstymu: „Kartais atrodo, kad kirminų turi tik Lietuvoje gyvenantys šunys, nes tam tikrose kitose šalyse yra leidžiama eiti su šunimis į paplūdimius. Kažin ar ten šunys neturi kirminų išmatose, ar žmonės nebijo, „nesuserga kirminais“?
Savo ruožtu Neringos miesto savivaldybė papildė visuomenės sveikatos specialistų išsakytas mintis dėl šunų keliamų rizikų ir pridūrė, kad keturkojų draugija dažnai nepatenkinti būna patys paplūdimio lankytojai.
„Planų Neringoje įrengti paplūdimius, kuriuose būtų galima ilsėtis su augintiniais buvo, tačiau to daryti neleidžia Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos paplūdimių ir jų maudyklų vandens kokybės higienos normos. Pagal jas į paplūdimius griežtai draudžiama vesti šunis ir kitus gyvūnus“, - atsakyme raštu teigė Neringos miesto savivaldybė.
Ji taip pat pridūrė, kad šiemet dar nebuvo nubaustas nei vienas poilsiautojas į paplūdimį neteisėtai atsivedęs keturkojį. Pakako vien perspėjimo.
