Pasaulyje jau seniai kalbama ekologijos mokymo svarbą, ypač nuo mažų dienų. Lietuvoje ekologija vis labiau veržiasi į kasdienį subrendusių žmonių gyvenimą. Tačiau kyla klausimas, koks vaidmuo tenka ekologijos mokymui Lietuvos mokyklose.
 

Lietuvos edukologijos universitete (LEU), Gamtos mokslų fakultete, dėstoma Ekologijos ir gamtamokslinio ugdymo programa. Ją studijuoja 59 studentai. Ši studijų programa integrali, apimanti įvairias biologijos, chemijos, fizikos ir geografijos disciplinas. Nemažą dalį programos sudaro studijų pagrindų blokas, kuris apima dalykus, sudarančius ekologijos studijų krypties žinių bei gebėjimų branduolį: tai botanika, mikologija ir algologija, zoologija, bendroji ekologija, bendroji fizika, bendroji, neorganinė, organinė chemija ir biochemija, evoliucijos teorija ir kt. disciplinos.

Svarbios ir disciplinos, skirtos formuoti bendrąją gamtamokslinę būsimųjų mokytojų kompetenciją.
LEU Gamtos mokslų fakulteto prodekanas docentas Dalius Dapkus teigė, jog LEU pirmiausia pradėjo rengti Gamtos specialybės, o vėliau Ekologijos ir gamtamokslinio ugdymo mokytojus.

„Reaguodamas į švietimo pokyčius ir mokytojų, gebančių dėstyti integruotas gamtos mokslų disciplinas, nebūvimą, 1995 m. pradėti rengti Gamtos (dabar – Ekologijos ir gamtamokslinio ugdymo) specialybės mokytojai, gebantys dėstyti bendrojo ugdymo mokyklose įvestą integruotą gamtos mokslų kursą „Gamta ir žmogus“, taip pat kurį laiką gyvavusį humanitarinį profilį pasirinkusiems vyresniųjų klasių moksleiviams skirtą kursą „Gamtos mokslai“, - teigia D. Dapkus.

Ekologija – universalus mokslas

Bendrojo ugdymo mokyklose ekologijos mokymas vyksta kaip integrali mokomojo dalyko (ne tik biologijos, bet ir fizikos, chemijos, matematikos ir kt.) dalis nuo 1 iki 12 klasės.
 
„Ekologijos mokyti kaip atskiro dalyko – nepakanka, nes ekologija yra universalus ir integralus mokslas, susijęs su daugeliu mokomųjų dalykų, todėl jį geriausia ne diferencijuoti, bet integruoti. Todėl su kitais bendraisiais mokslais ekologija integruojama beveik į visų mokomųjų dalykų turinį“, - teigia Lietuvos edukologijos universiteto Biologijos ir gamtamokslinio ugdymo katedros lektorius, ne vieno mokyklai skirto integruoto gamtos mokslų vadovėlio autorius Kęstutis Grinkevičius.

Toks integravimo principas garantuoja platesnį mokinių dalykinių ir bendramokslinių kompetencijų išugdymą. Todėl ir visų gamtos dalykų mokyklinis turinys tapo stipriai ekologizuotas.

Ekologijos svarba rengiant mokytojus

2011 metų rudenį Švietimo ir mokslo ministerija inicijavo integruoto gamtos mokslų kurso 7–8 klasėms įgyvendinimo projektą.
 
„Tuomet buvo akcentuojama, kad tradicinis gamtos mokslų mokymas nebeatitinka dabarties aktualijų, neparengia ateities piliečių gyventi sparčiai kintančioje visuomenėje, neatskleidžia, kad jos gerovė priklauso ne tik nuo gamtos mokslų bei technologijų pažangos, bet ir nuo kiekvieno piliečio atsakingo požiūrio į gamtos išsaugojimą ir darnią visuomenės plėtrą“, - teigia LEU Biologijos ir gamtamokslinio ugdymo katedros vedėjas profesorius Remigijus Noreika.

Jau dabar 5 ir 6 klasėse integruotam gamtos mokslų kursui dėstyti reikia mokytojų gamtamokslininkų, o pradėjus įgyvendinti ŠMM projektą, tokių pat reikės ir 7-8 klasėse. Būtent šiuos reikalavimus ir atitinka LEU Ekologijos ir gamtamokslinio ugdymo studijų programa.

„Per bendrųjų bei specialiųjų dalykų paskaitas ir pratybas šios studijų programos studentams sudaromos prielaidos į visus tris gamtos mokslus pažvelgti iš ekologijos pozicijos bei ugdomi gebėjimai įgytą visuminę mokslų sampratą taikyti edukacinėje praktikoje mokykloje. Todėl pagal šią programą rengiami pedagogai susiformuos universalų pasaulėvaizdį ir laikmečio aktualijas atitinkantį sisteminį mąstymą“, - teigia LEU Biologijos ir gamtamokslinio ugdymo katedros vedėjas profesorius Remigijus Noreika.

Biologijos ir ekologijos skirtumas

Docentas D.Dapkus išryškino ekologijos ir biologijos mokslų skirtumus. Nors ir šie mokslai tuo pačiu neišvengiamai yra susiję.

Biologija yra vienas iš gamtos mokslų, kuris nagrinėja gyvąją gamtą. O ekologija yra integrali visų gamtos mokslų (biologijos, chemijos, fizikos) disciplina, nagrinėjanti organizmų tarpusavio santykius bei jų ryšius su negyvąja aplinka.

„Ši samprata gamtos mokslų nestudijavusių žmonių suvokiama labai skirtingai: prekybininkai, norintys daugiau uždirbti, siūlo mums „ekologišką produktą“, t.y. be sintetinių trąšų ar pesticidų naudojimo užaugintą produktą, o TV ekranuose galima išgirsti jau ir apie „ekologinę motinystę“ ar net „dvasinę ekologiją“, - teigė D. Dapkus.

Kalba nenoriai

Dauguma Vilniaus mokyklų atsisakė kalbėti apie ekologijos svarbą ir mokymą jų mokyklose. Motyvuodami, jog tai nėra prioritetinis klausimas. Tačiau vienos iš Vilniaus gimnazijų biologijos mokytoja Vilja sakė:

„Aš dėstau biologiją. Prieš keliolika metų 10 klasėje mes turėjome ekologijos kursą (1 pamoką per savaitę). Ekologijos kurse buvo dėstomi organizmų tarpusavio ryšiai, organizmų ryšys su aplinka ir t.t. Gamtos apsaugai, ekologiškiems produktams, ekologinei žemdirbystei buvo skiriama apie 10 valandų. Šiuo metu ekologija integruota į biologijos, fizikos ir chemijos kursą 6, 8, 10, 12 klasėse.

Man atrodo, jog tai tinkamesnis pasirinkimas, nes norint mokyti apie gamtos apsaugą reikia įvairių gamtos mokslų dalykų žinių nei įgūdžių. Manau, jog taikomąją ekologiją galima būtų labiau išplėtoti 9 klasių žmogaus saugos kurse. Čia labai tiktų kalbėtis su mokiniais apie saugius produktus, aplinkos taršą, šiukšlių rūšiavimą ir kitus saugios aplinkos aspektus“.