Ekonomistas N. Mačiulis per dvi dienas išsprendė pusmečio problemą

Vilniaus senamiestis laikomas prestižine vieta, kur nekilnojamo turto kainos yra aukščiausios, tačiau be senamiesčio dvasios ir patogaus gyvenimo pačiame sostinės centre yra ir kitų niuansų, kuriuos pastebi dažniausiai tik čia gyvenantieji. Vidiniai senamiesčio kiemai turėtų būti oazės nuo gatvių triukšmo ir nepageidaujamo dėmesio, tačiau čia kartais pūpso kalnai šiukšlių. Tokią situaciją Odminių gatvės viename iš vidinių kiemų užfiksavo ir GRYNAS.lt skaitytoja Aistė. Apie panašią padėtį Vokiečių gatvėje jau yra pasakojusi ir kita skaitytoja Dalia. GRYNAS.lt domisi, kodėl susidaro tiek daug šiukšlių pačiame miesto centre ir kas už tai atsakingas. Ir pagaliau ar apšiukšlinti kiemai turi įtakos būstų kainoms?

Tarp šiukšlintojų – ir verslo įmonės

Skaitytojos Aistės teigimu, įėjimas į Dramos teatro mažąją salę pro Odminių gatvę yra nuolat „papuoštas“ gretimo namo konteineriais, o vakarais dar ir „palaistomas“ visokių prašalaičių šlapimu. Galima įsivaizduoti, kokie vaizdai ir kvapai pasitinka visus, kurie po sunkios darbo dienos sugrįžta namo. 

„Kiek mes kovojom (dėl to-red. past.), bet konteineris yra ne mūsų namo. Šalia gyvenantiems jų pačių konteineris savame kieme trukdo“, - situaciją trumpai nupasakojo moteris. Jos teigimu, kelis kartus tas konteineris degė, jame sukrautose šiukšlėse knisasi katinai ir asocialūs asmenys, šiukšles meta ir gyventojai, ir kosmetikos parduotuvė.

Aistės teigimu, jie patys savo konteinerį laiko garaže, dėl to jis niekam nekelia problemų, o štai kaimynų užsispyrimas ir liūdina, ir pykdo. „Pro tą vietą žmonės turėtų eiti į teatrą, tai tokia „smirdanti kultūra“ išeina, - ironiškai kalbėjo skaitytoja.

Dėl nuolat prisipildančių konteinerių, kurių neskuba niekas išvežti, skundėsi ir netoli Vokiečių gatvės gyvenanti Dalia. Tiesa, ten problema buvo kiek kitokia – konteinerius įsigudrindavo pakuočių atliekomis pergrūsti šalia veikančios įmonės (parduotuvės bei kavinės).

A. Antanavičius

Jeigu ateina potencialus klientas ir mato apšnerkštą kiemą, galbūt jis apsisuks ir išeis – jam nepatiks, jis nelabai norės emociškai tokioje vietoje įsikurti. Per šitą prizmę netiesiogiai žiūrint galima įžvelgti, kad netvarkinga aplinka gali mažinti paklausą ar susidomėjusių žmonių kiekį.

Dar vienu panašios situacijos pavyzdžiu socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tiesa, vyras buvo pilietiškas ir ne tik išreiškė susirūpinimą, bet ir ėmėsi konkrečių veiksmų problemai išspręsti.

„Prieš kelis mėnesius aplink šiukšlių konteinerį vidiniame namų kieme pastebėjau suverstą kalną maisto atliekų - popierinių kavos puodelių, apelsino žievelių, pieno pakelių. Vaizdą nufotografavau ir elektroniniu paštu nusiunčiau nuotrauką kavinės, kuri taip pat naudojasi tuo pačiu kiemu, darbuotojams. Prie nuotraukos parašau kelis mandagius sakinius apie tai, kad auga rizika, jog šiame kieme pradės veistis žiurkės, todėl šiukšles rūšiuoti ir tvarkyti reikėtų atsakingiau“, - rašė N. Mačiulis savo „Facebook“ paskyroje.

Nusprendė parašyti skundą

Į ekonomisto išsiųstą laišką niekas nesiteikė atrašyti, o ir situacija kieme negerėjo. Taigi N. Mačiulis ėmėsi tolimesnių veiksmų.

„Deja, konteineriai išliko perpildyti, o jų turinys dažniausiai virsdavo per viršų. Praėjusią savaitę grįžęs namo pamačiau dar baisesnį vaizdą. Nueinu į kavinę pakalbinti baristą. Ji pripažįsta, kad šiukšles ir gyvūnus jie mato ir tai jiems yra nemalonu, bet sprendimo šiai problemai nėra - šiukšles išvežti dažniau nėra galimybės, kaip ir nėra galimybės pastatyti papildomą konteinerį. Klausiu, ar jų vadovas žino apie šią problemą - pasirodo, žino. Nusprendžiau padėti įmonės vadovui. Užpildau VMVT puslapyje pranešimą - skundą apie pastebėtus higieninius pažeidimus aplink maitinimo įstaigą“, - toliau dėsto N. Mačiulis.

Nepraėjo nė savaitė ir vyras sulaukė skambučio iš VMVT. Buvo informuota, kad kitą dieną po skundo gavimo buvo atliktas patikrinimas, nustatyti pažeidimai, įmonės vadovas nubaustas pinigine bauda ir įpareigotas pašalinti pažeidimus.

„Visą šią savaitę kieme tvarka, jokių šiukšlių, kaimynai laimingi, baristos laimingi, įmonės vadovas turbūt laimingiausias - per dvi dienas buvo išspręsta verslo problema, su kuria nesusitvarkė pusę metų. Moralas: būkime pilietiški, padėkime net ir apsikiaulinusiems kaimynams ir nereikia daryti prielaidos, kad visos verslo priežiūros institucijos yra kenkėjai“, - reziumuoja N. Mačiulis.

GRYNAS.lt N. Mačiulis patikino, kad namo vidiniame kieme iki šiol konteineriuose šiukšlių kalnai neprisikaupė ir nors pačių konteinerių skaičius išliko toks pats, šiukšlės išvežamos dažniau, todėl problemų nebekyla.

Mini kelias problemines vietas

Atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Martynas Surplys GRYNAS.lt paaiškino, kad teoriškai senamiestyje įsikūrusios įmonės, besidalijančios bendru kiemu su daugiabučių gyventojais, turėtų turėti savo konteinerius, o bendrais, gyventojams skirtais konteineriais, gali naudotis tik, jeigu yra sudariusios sutartį su namo administratoriais. Tačiau dažniausiai jos tokios tvarkos nesilaiko.

„Jos tvarko pačios savo šiukšles ir todėl senamiestyje pasitaiko ta problema, kad įmonės naudojasi gyventojų konteineriais, ko realiai neturėtų būti“, - sutiko M. Surplys.

N. Mačiulis

Visą šią savaitę kieme tvarka, jokių šiukšlių, kaimynai laimingai, baristos laimingi, įmonės vadovas turbūt laimingiausias - per dvi dienas buvo išspręsta verslo problema, su kuria nesusitvarkė pusę metų.

Vis dėlto pašnekovas patikslina, kad nors tokių atvejų senamiestyje pasitaiko, ši problema nėra tolygiai išplitusi visame mikrorajone, yra kelios probleminės vietos – tarp jų Vokiečių gatvė, Odminių bei M. Antokolskio gatvės.

„Tai nėra masinis reiškinys, kad pasakytumėte, kad visame senamiestyje yra betvarkė“, - pridūrė M. Surplys.

Jo teigimu, galimi du variantai – arba įmonė neturi savo konteinerių ir dėl to savo šiukšles deda į bendrus konteinerius, arba turi savo atskirą konteinerį, tačiau į jį keliauja ne visos šiukšlės. Taip daroma dėl lėšų taupymo, kad nereikėtų savo konteinerio dažnai išvežinėti.

Pasigenda savivaldybės kontrolės

Atliekų išvežimo bendrovės „VSA Vilnius“, prižiūrinčios nemažą dalį senamiesčio vidinių kiemų konteinerių, atstovo teigimu, šioje srityje labai trūksta savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus kontrolės.

„Galime patvirtinti, kad šiai dienai kontrolė visiškai nevyksta. Viešosios tvarkos skyrius turėtų važiuoti ir tikrinti tiek sutartis, tiek sekti įmones, kas kur meta. Tai padaryti nesudėtinga, mes patys kartais tai darome. Užtenka viduryje dienos pastovėti pusvalandį prie konteinerių ir jau matosi, kas iš kur tas šiukšles neša“, - pasakojo M. Surplys. Vis dėlto, atliekų tvarkytojas neturi galios skirti pažeidėjams baudas, gali tik įspėti kaip ir bet kuris kitas pilietis.

„Tame pačiame senamiestyje yra populiaru, kad įmonės stato rakinamus konteinerius. Kita problema, kuri iškyla, kai įmonės darbuotojams reikia kaskart tą konteinerį atrakinėti, kai šalia yra atviras gyventojų konteineris“, - teigė pašnekovas.

Vis dėlto, kaip pastebi M. Surplys, visiems tinkantis variantas, kaip spręsti atliekų klausimą senamiestyje, vargu ar egzistuoja. Daug kas priklauso nuo individualių gyventojų ir įmonių poreikių. Paklaustas, ar tarp galimų variantų galėtų būti pasiūlymas dažniau vežti šiukšles, kad jų tiek daug neprisikauptų, o galbūt gyventojai to nepageidauja dėl didesnių mokesčių, M. Surplys patikslino, kad gyventojams mokesčiai dėl to neišaugtų.

„Kalbant konkrečiai apie senamiestį, mums grafikus, kaip dažnai norima išvežti šiukšles, pateikia senamiesčio administratorius, o jeigu grafikas yra padažninamas, gyventojams tai papildomai nekainuoja, nes senamiesčio gyventojai moka už kvadratinius metrus, mokestis yra fiksuotas. Iš kitos pusės, jeigu tai bus skatinama ir propaguojama (dažniau vežti šiukšles – red. past.), senamiesčio įmonės natūralu, kad naudosis šia proga ir išsiveš savo šiukšles“, - situaciją komentavo „VSA Vilnius“ atstovas.

Tikisi, kad situaciją pagerins nauja sistema

Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino kartais sulaukianti senamiesčio gyventojų skundų dėl perpildytų konteinerių. Tačiau jos teigimu, didelę dalį gyventojų problemų galima išspręsti susitarus su atliekų vežėjais. Vis dėlto, savivaldybė tam tikrų pokyčių tikisi po 2015-ųjų, kai bus įvesta nauja tvarka. 

„Dėl rūšiavimo konteinerių senamiestyje vietos nėra pakankamai. Tačiau situaciją pagerins nauja atliekų tvarkymo sistema, kurią planuojama įgyvendinti nuo 2015-ųjų vidurio. Planuojama vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą, kuri išspręs nesąžiningų piliečių, nemokančių už atliekų tvarkymą, problemą. Per 2013 metus „Vilniaus planas“ parengė mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerinių aikštelių įrengimo projektinius pasiūlymus. Buvo inventorizuotos visos esamos konteinerinės aikštelės, kuriose numatyta įrengti požeminius konteinerius mišrioms komunalinėms ir antrinėms žaliavoms rinkti. Manome, kad tai padės pagerinti atliekų tvarkymo paslaugos kokybę bei palaikyti švarą ir tvarką miesto gatvėse“, - sakė Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus vedėjos pavaduotoja Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė.

Savivaldybė skaičiuoja, kad šiuo metu visame Vilniaus mieste yra 950 antrinių žaliavų konteinerių komplektų, kuriuos sudaro 3 varpelių formos popieriaus, stiklo ir plastiko konteineriai. Centrinėje miesto dalyje (senamiestyje) yra 20 vietų, kuriose yra visi trys rūšiavimo konteineriai bei dar 244 komunalinių atliekų konteineriai.

NT ekspertas: aplinka nėra svarbiausia, tačiau įtaką paklausai daro

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius, paklaustas, ar būsto kainai gali daryti įtaką kieme pūpsantys netvarkingi konteineriai, GRYNAS.lt teigė, kad aplinka nėra pats svarbiausias kriterijus renkantis būstą, tačiau tai nereiškia, kad jai neskiriama jokio dėmesio.

M. Surplys

Galime patvirtinti, kad šiai dienai kontrolė visiškai nevyksta. Viešosios tvarkos skyrius turėtų važiuoti ir tikrinti tiek sutartis, sekti įmones, kas kur meta, tai padaryti nesudėtinga, mes patys kartais tai darome.

„Aplinka nėra svarbus kriterijus žiūrint bendraja prasme, kadangi paprastai nekilnojamo turto paklausą lemia labiau ilgalaikiai procesai, t. y. tie, kurių nelabai galima pakeisti, tarkime, rajono prestižas arba nusikalstamumo lygis. Šiuo atveju kaiminystės tvarkingumas ar netvarkingumas yra išsprendžiamas klausimas. Jeigu klientas mato, kad yra kažkokios problemos, trūksta konteinerių ar kažko kito, tai reikalauja nedaug pastangų, kad tokios problemos būtų išspręstos. Būsto pirkėjai paprastai žiūri į globalesnius klausimus ar problemas“, - aiškino A. Antanavičius.

Anot nekilnojamo turto eksperto, vis dėlto aplinka perkant būstą prideda patrauklumo arba atvirkščiai – gali šiek tiek atgrasyti, tačiau kiek tai turi lemiamos įtakos priimant galutinį sprendimą pirkti būstą ar ne – sudėtinga pasakyti.

„Mūsų patarimas klientams ir rinkos dalyviams: jeigu norima parduoti savo turtą, tai padaryti greičiau ar už patrauklesnę kainą, be abejonės reikia pasirūpinti, kad aplinka būtų švari ir tvarkinga. Jeigu ateina potencialus klientas ir mato apšnerkštą kiemą, galbūt jis iškart apsisuks ir išeis – jam nepatiks, jis nelabai norės emociškai tokioje vietoje įsikurti. Per šitą prizmę netiesiogiai žiūrint galima įžvelgti, kad netvarkinga aplinka gali mažinti paklausą ar susidomėjusių žmonių kiekį. Atitinkamai ekonominis paklausos ir pasiūlos dėsnis sako, kad tai turėtų koreguoti ir kainą“, - samprotavo A. Antanavičius.

Jis galėjo pateikti du pavyzdžius, kai netvarkinga aplinka apsunkino nekilnojamojo turto pardavimus: „Buvo parduodamas butas daugiabutyje, kur šiukšlių konteineriai buvo prie pat langų. Tai atrodė neestetiškai ne tik dėl besimėtančių šiukšlių, bet ir dėl dažnai besisukiojančių benamių. Problema buvo išspręsta perkėlus konteinerius atokiau. Kitas pavyzdys: butas daugiabutyje šalia miškelio. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog miškelis kaip tik yra privalumas, bet būtent tuo konkrečiu atveju, tą miškelį buvo pamėgę asocialūs asmenys, tad parduoti butą buvo sunkiau. Bet iš esmės tokių atvejų nedažnai pasitaiko, nes netvarkingos aplinkos problemą galima išspręsti (kaip rodo pirmasis pavyzdys)“, - sakė „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas.