Padangų utilizavimo problema Lietuvoje išlieka aktuali, nes vos tik prasideda sezoninis automobilių padangų keitimas, didelė dalis šių atliekų nugula pamiškėse ir palaukėse. Tokiu būdu užteršiama aplinka. VGTU mokslininkai sako radę išeitį, kur žymiai naudingiau galėtų „nugulti“ šios atliekos. Ta vieta – sąvartynai, tačiau joms ten numatomas kur kas reikšmingesnis uždavinys nei tiesiog dūlėti. Padangas ten norima „įdarbinti“.

Siūlo gumą maišyti su skalda

Kaip GRYNAS.lt pasakojo VGTU Aplinkos apsaugos katedros vedėjas prof. dr. Saulius Vasarevičius, mokslininkų komanda išsikėlė sau uždavinį įvertinti galimybę smulkintas padangas panaudoti sąvartyno drenažo sluoksnyje, kuris atlieka svarbią funkciją – sulaiko iš atliekų išsiskiriantį filtratą, kad šis patekęs į aplinką, nedarytų didelės žalos. Šiuo metu, kaip pasakojo S. Vasarevičius, Lietuvoje veikiančiuose sąvartynuose naudojamas drenažo sluoksnis, sudarytas iš skaldos arba smėlio. Mokslininkai siūlo dalį šių medžiagų keisti smulkintų padangų granulėmis. Toks sprendimas, jų teigimu, užtikrintų geresnį drenažo pralaidumą.

„Šiuo metu įrengiant drenažinį sluoksnį, kurio apačioje kaupiamas filtratas, naudojama skalda ir smėlis. Mes atlikdami tyrimus bandėme įvertinti galimybę vietoje dalies skaldos naudoti stambias gumos granules - smulkintas padangas. Bandėme įvertinti, kaip toks pakoreguotas drenažinis sluoksnis paveiktų sąvartynuose susikaupusį skysčio surinkimą. Rezultatai parodė teigiamus aspektus, kokią naudą duoda toks atliekų panaudojimas sąvartynų įrengimui“, - aiškino pašnekovas.

Anot jo, standartiniame sąvartyne, kada jis eksploatuojamas 15-20 metų, tarpeliai tarp skaldos dalelių pamažu užsikemša, nes sąvartyno filtrate yra ir įvairių priemaišų – suspaustų dalelių, kurios sunkiasi ir nusėda tarpeliuose tarp skaldos dalelių. Savo ruožtu panaudojant gumos granules užsikimšimo procesas vyksta lėčiau, taigi filtrato surinkimo sistema dirba efektyviau. „Gumos atliekų panaudojimas duoda akivaizdų aplinkosauginį privalumą“, - konstatavo S. Vasarevičius.
Sąvartyno drenažo sluoksnio konstrukcija/ VGTU iliustr.

Visiškai problemos neišspręstų

Kita vertus, nors nauda neabejotina, toks padangų pakartotinis panaudojimas visų padangų utilizavimo problemos neišsprendžia, o tik gali prie to sprendimo prisidėti iš dalies. Pašnekovas paaiškina, kad taip yra dėlto, kad panaudotų padangų turime labai daug, o sąvartynų kiekis Lietuvoje ribotas. Be to, jau veikiančiuose sąvartynuose drenažo sistemos pakeisti nebe išeitų, o ar bus steigiama naujų sąvartynų, neaišku.
Saulius Vasarevičius

„Esmė tokia, kad sąvartynų santykinai Lietuvoje nėra daug, todėl nereikia didelių padangų kiekių. Problemos neišspręsi, bet, aišku, kiekviena nauja panaudojimo sritis plečia galimybes“, - sakė S. Vasarevičius.

Pasiteiravus, kokią vis dėlto dalį drenažo sistemos galėtų sudaryti smulkintų padangų granulės, mokslininkas skaičiavimo, kad tai galėtų būti ne daugiau kaip pusė ir paaiškino kodėl: „Guma yra lankstesnė ir tampresnė medžiaga, o skaldos granulės – kietesnės. Kada didėja atliekų kiekiai sąvartynuose, didėja ir svoris, todėl pilnas drenažo sistemos pakeitimas į smulkintas padangų granules negalimas vien dėl to, kad guma susispaustų, sumažėtų tarpeliai. Pagal mūsų tyrimus, pilnai pakeisti negalima, bet nuo trečdalio iki pusės būtų galima keisti“.

Turime „auksinį“ verslą - dėvėtų padangų įvežimą į Lietuvą. Tai visiškai neapmokestintas verslas – nusipirkai patentą ir veži visiškai laisvai. Nė vienas muitininkas prie tavęs neprisikabins.
D. Butkienė

S. Vasarevičiaus teigimu, gumos granulių sąvartynų drenažo sistemoje panaudojimas būtų ir pigesnė alternatyva nei naudoti gamtinius išteklius, tokius kaip skalda ar smėlis.

„Skaldos kaina, parinktos pagal dydį ir reikalavimus, pakankamai didelė, o čia juk yra atliekos panaudojimas. Tai išeina ir gamtinių išteklių taupymas, taigi gaunama dvejopa aplinkosauginė nauda“, - samprotavo pašnekovas.

Vis dėlto nors mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad padangų naudojimas sąvartynų perdengimuose yra galimas ir duotų naudos, šios idėjos įgyvendinimą stabdo vienas svarbus veiksnys – Lietuvoje veikia ribotas skaičius sąvartynų. Nauji kol kas nėra planuojami, o ir bendra ES politika tokia, kad atliekų kiekiai, išvežami į sąvartynus, ilgainiui turėtų tik mažėti.

„Šiandien sąvartynai pas mus jau yra pastatyti. Tiek ES, tiek ir Lietuvos perspektyva tokia, kad atliekų šalinimas sąvartynuose turėtų mažėti, todėl ir sąvartynų skaičius realiai mažėja. Kalbant apie naujus sąvartynus, tai (padangas drenažui – red. past.) galima būtų panaudoti, bet Lietuvoje sąvartynų skaičius yra jau baigtinis. Jeigu būtų statomos naujos sekcijos prie senų sąvartynų, tada tikrai galima būtų panaudoti“, - kalbėjo S. Vasarevičius.

Tačiau lietuvių mokslininkų idėją galima būtų įgyvendinti kaimyninėse rytų šalyse, kur komunalinių atliekų tvarkymo sistemos yra modernizuojamos.

Įvardija padangų perdirbimo rinkos ydas

Savo ruožtu pernai spalį GRYNAS.lt kalbinta Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė pabrėžė, kad Lietuvoje padangų perdirbėjų rinka yra neskaidri, padangos kaip vertinga žaliava nėra vertinama, o štai kaimynai lenkai iš to turi dar ir kokios naudos. Šiandien ji kalba tą patį – situacija nepasikeitė.
Danguolė Butkienė

„Situacija yra prasta, ji nesikeičia. Mes su savo gerais darbais jau grasiname iš viso trauktis iš šitos rinkos, jeigu niekam nereikia pilnos atsakomybės. Įstatymai neveikia“, - piktinosi pašnekovė.

Anot D. Butkienės, nors popieriuose deklaruojami iš tiesų dideli perdirbamų padangų kiekiai, realybė kitokia – skaičiuojama, kad šalyje per metus gali būti perdirbama daugų daugiausiai apie 8 tūkst. tonų padangų (tiesa, pusė šio kiekio išvežta perdirbti į užsienį). Savo ruožtu perdirbėjai skelbia, kad šis skaičius siekia ir 12-14 tūkst. „Jeigu tai būtų tiesa, padangų neturėtume“, - sako organizacijos direktorė.
Esmė tokia, kad sąvartynų santykinai Lietuvoje nėra daug, todėl nereikia didelių padangų kiekių. Problemos neišspręsi, bet aišku kiekviena nauja panaudojimo sritis plečia galimybes.
S. Vasarevičius

Ji įvardija kelias esmines padangų perdirbimo rinkos ydas: „Turime „auksinį“ verslą - dėvėtų padangų įvežimą į Lietuvą. Tai visiškai neapmokestintas verslas – nusipirkai patentą ir veži visiškai laisvai. Nė vienas muitininkas prie tavęs neprisikabins. Niekas netikrina, ar toks žmogus registruotas kaip importuotojas. Mes pasiūlėme tokį sprendimo būdą – muitinės darbuotojas, sustabdęs pervežėją, patikrintų per sistemą, ar yra jisai registruotas, ar jis legaliai padangas įsiveža, ar yra mokesčių mokėtojas, ar ne. Jeigu jis nėra mokesčių mokėtojas, jisai būtų identifikuotas ir apmažėtų tokių vežėjų srautas. Nes jau tapome Europos dėvėtų padangų sąvartynu“, - teigė D. Butkienė.

Antroji yda, dėl kurios padangų perdirbėjai neišnaudoja visų galimybių perdirbti kaip įmanoma daugiau dėvėtų padangų, anot pašnekovės, – gaunamos subsidijos iš importuotojų asociacijos: „Kodėl perdirbėjai nesuinteresuoti (perdirbti kuo daugiau – red. past.)? Todėl, kad jie gauna tiesioginį finansavimą iš mūsų ir jiems nereikia dirbti. Tai yra perdirbėjų tingėjimas, nenoras, nes tai yra lengvesni pinigai. Popierių išrašyti yra kur kas lengviau nei organizuoti prekybą“.