Prieš mėnesį tuomet dar rinkimams besirengianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel, atidarydama automobilių parodą Frankfurte, sakė, kad turi būti daugiau ekologiškų automobilių, tačiau esą neįmanoma pakeisti gamtos ir fizikos dėsnių. Tai buvo susiję su ES norais, kad po septynerių metų trečdaliu sumažėtų automobilių tarša – anglies dvideginio išmetimas neviršytų 95 g/km. Tačiau Vokietija, užsitikrinusi Lenkijos, Čekijos ir dar kelių šalių paramą, spaudžia atidėti sprendimą. Jo rasti šiandien nepavyko ir ES šalių ambasadoriams.
„Buvo iškeltos problemos, su kuriomis galėtų susidurti pramonė, tai sprendimą turės priimti ministrai. Vienas pozityvus momentas iš viso šito sprendimo yra tai, kad visos šalys, kurios pasiskė ir kurios sakė, kad tai – ministrų lygio diskusija, sutiko, kad susitarimas turi būti priimtas pirmo skaitymo metu“, – teigė Lietuvos nuolatinio atstovo ES pavaduotojas Arūnas Vinčiūnas.
O tam laiko nėra daug. Aplinkos apsaugos ministrai renkasi po dešimties dienų, ir jei siekiama, kad norai mažinti taršą neliktų tik norais, turi būti rastas sprendimas. Vokietija iškėlė idėją taršą mažinti pamažu – iki 2024 m., tačiau pasak diplomatų, palaikymo toks siūlymas nesulaukė.
Skaičiuojama, kad įsigaliojus mažesniems taršos leidimams, automobiliai vidutiniškai turėtų naudoti apie keturis litrus degalų šimtui kilometrų. Tai nereiškia, kad neliktų prabangių ir sportinių automobilių, tik jų taršą gamintojai turėtų kompensuoti gamindami daugiau ekologiškų mašinų. Tačiau Berlyno teigimu ribojimai pakenks šalies automobilių gamintojams. Aplinkosaugininkai piktinasi tokiu požiūriu.
„Vokietija turi pripažinti, kad prabangių automobilių gamyba, kuria ji taip didžiuojasi, turi eiti koja kojon su ekologiškų automobilių gamyba. Jie turi inžinierių, išteklių. Jie gauna pakankamai pelno“, – aiškino organizacijos „Transportas ir aplinkosauga“ direktorius Josas Dingsas.
ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos diplomatai atmeta aplinkosaugininkų nuogąstavimus, kad Vilnius pasidavė Vokietijos spaudimui ir vilkina sprendimus.