Protestuodama prieš žiaurų elgesį su gyvūnais Prancūzijoje, Bridgitte Bordot pagrasino persikelti į Rusiją. Tik tai padariusi ji patirtų šoką. Prieš keletą savaičių buvusi aktorė įspėjo, kad jeigu vykdant Prancūzijos teismo sprendimą bus nužudyti du cirko drambliai, įtariami sergantys infekcine tuberkulioze, ji paseks kolegos Gerardo Depardieu pavyzdžiu ir paprašys Rusijos paso. „Jeigu valdžia tokia baili ir įžūli, kad ketina nužudyti dramblius, tuomet aš turiu paprašyti Rusijos pilietybės ir palikti savo šalį, kuri tapo tiesiog gyvūnų kapinėmis“, - piktinosi B. Bordot.
Iš esmės kiekvienas, grasinantis persikelti į kitą šalį dėl to, jog negali kažko pasiekti savo gimtojoje, turi teisę tai padaryti. Tai išvaduotų Jungtinę Karalystę nuo keleto pačių godžiausių bankininkų, kurie, nepaisant grėsmių, vis dar čia.
Sachoje gyvena apie pusketvirto tūkstančio vilkų. Šis skaičius atrodo didelis, jeigu neatsižvelgtume į respublikos dydį (ji prilygsta Indijai). Sachos prezidentas Jegoras Borisovas užsimojo sumažinti šių plėšrūnų populiaciją iki 500 vilkų. Dėl to tris mėnesius bus vykdoma intensyvi vilkų medžioklė, įvesta nepaprastoji padėtis ir apdovanojama už kiekvieną nužudytą vilką. Be to, daugiausia vilkų nušovusiems medžiotojams numatoma milijono rublių premija.
Prezidentas įsitikinęs, kad šios skerdynės būtinos, nes vilkai nudobia pernelyg daug naminių gyvūnų. Vien pernai metais jie padarė nuostolių už penkis milijonus rublių. Beje, tai gerokai mažiau, nei atsieis galima jų medžioklė. Ar nebūtų protingiau šiuos pinigus skirti ūkininkų patirtiems nuostoliams kompensuoti? Ar nebūtų protingiau apsaugoti gyvūnus, į kuriuos taikosi vilkai? Pavyzdžiui, zuikius, kuriuos žmonės medžioja taip intensyviai, jog vilkus verčia ieškoti maisto visiškai arti žmonių.
Pernai lapkričio mėnesį buvo rašyta apie ketinimus naikinti vilkus Norvegijoje. Tuomet kai kurie šias skerdynes palaikantieji rašė ir aiškino, kad vilkų daug ir Rusijoje, tai kam jaudintis ir ginti juos Skandinavijoje? Nekyla abejonių, kad J. Borisovo rengiamų kruvinų skerdynių šalininkai atsakys, kad daug vilkų išlieka Kanadoje, tai kam čia jaudintis ir ginti juos Rusijoje?
Panašu, kad ir vieni, ir kiti nuliūs sužinoję, kad panašios skerdynės planuojamos ir ten, tik dar labiau ciniškos.
Kanados Albertos provincijoje, kuri sistemingai naikinama naftos maro, kurios korumpuota politika dabar žlugdo visuomenės gyvenimą visoje Kanadoje, vyriausybė ketina pradėti masinį vilkų naikinimą – jie bus šaudomi iš sraigtasparnių ir nuodijami strichninu. Visa tai daroma, neva, siekiant apsaugoti sparčiai nykstančius miškų šiaurinius elnius, dar vadinamus karibu (Rangifer tarandus caribou).
Tad kas sudaro Albertos karibu komitetą? Kaip ir galima buvo tikėtis, tai įprastos aplinkosaugos organizacijos, tokios kaip, e... „PetroCanada“, „Shell“, „BP“, „ConocoPhillips“, „Koch Petroleum“, „TransCanada Pipelines“, „Alberta-Pacific Forest Industries“ bei popieriaus masės bendrovė „Daishowa Marubeni“. Tarpusavyje jos susitarė – ir veikiausiai įtikino vietos bei federalinę vyriausybę – kad šiaurės elniams kenkia ne vamzdynai, keliai, naftos platformos, medienos ruoša ir senojo miško virtimas gudroninio smėlio gavybos aikštele, o natūralus plėšrūnas, šalia kurio šiauriniai elniai gyveno jau tūkstantmečius metų.
Ir visiškai nesvarbu, kad vilkų fekalijų analizė parodė, jog karibu sudaro tik nedidelę dalį jų „raciono“, nes pirmenybę jie teikia paprastiems elniams. Visiškai nesvarbu ir tai, kad miškų šiauriniai elniai labai jautriai reaguoja į jų arealo naikinimą – tai ir yra pagrindinė jų populiacijos nykimo priežastis. Todėl reikia apkaltinti kažką kitą, o ne barbarus, eksploatuojančius Saudo Albertą. O ką apkaltinti lengviau, nei per amžius abiejose Atlanto pusėse demonizuotą plėšrūną?
Vilkų žudymas – puikus pretekstas federalinei valdžiai nebesirūpinti miškų šiaurinių elnių arealo apsauga. Kaip teigia Cliffas Wallisas iš „Albertos laukinės gamtos asociacijos“: „Jų planas sukuria įspūdį, kad kažkas daroma, nors iš tiesų tai – tai „įprastas“ naftingo smėlio, naftos bei dujų pramonės ir miškininkystės verslas“.
Vilkų skerdynės lyg ir turėtų reikšti, kad miškų šiauriniai elniai gali jaustis saugūs, nors akivaizdu, kad jie nyksta dėl nekontroliuojamos pramonės. Šimtai šių plėšrūnų jau sušaudyti ar nunuodyti ir vyriausybė ketina vilkų žudymo mastus tik dar labiau didinti.
Kažkas panašaus vyksta ir Britų Kolumbijoje. Lapkričio mėnesį čia buvo surengtos vilkų žudymo varžybos, tarp kurių rėmėjų buvo ir medžiotojų bei žvejų klubai „Peace River Rod“ bei „Gun Club“. Jos bus tęsiamos ir žiemą, be to, daugiausiai vilkų – didelių ir mažų – nudobę medžiotojai gaus piniginį prizą. Iš pradžių vilkai bus nugainioti persekiojant sniegaeigiais, vėliau nušauti.
Kaip ir Albertoje, Britų Kolumbijos provincijos valdžia planuoja sušvelninti vilkų medžioklės taisykles, o kai kuriose provincijos dalyse jas išvis panaikinti. Ir vėlgi prisidengiama miškų šiaurinių elnių – tų, kuriuos pražudo pirmiausia žmonių veikla – gelbėjimu.
Masinių vilkų žudynių Kanadoje šalininkai juk gali pasakyti, kad neverta nerimauti dėl vilkų populiacijos, juk šių plėšrūnų gausu Rusijoje arba Norvegijoje, arba Edinburgo zoologijos sode!
Neverta tikėtis, kad kitose šalyse bus daroma tai, ką atsisakome daryti savo namuose. Yra tik viena vieta, kur valdžia yra atsakinga už laukinės gamtos išsaugojimą – tai sava šalis.
