Zietelos g. 3 įsikūrusi biokuro jėgainė priklauso bendrovei „Aliejaus investiciniai projektai“, o kitapus gatvės stovi daugiabučiai. Čia ir kyla konfliktas. Ir situacija daugelį metų šioje vietoje nesikeičia.
Kad atsidarytų langus turi stebėti vėjo kryptį
GRYNAS.lt nuvyko į vietą bei pakalbino gyventojus. Visi jie skundėsi katilinės kaimynyste. Žmonės teigė nerimaujantys dėl savo sveikatos. O galiausiai jie kada panorėję negali atsidaryti langų.
„Negaliu atsidaryti langų. Blogai. Na, dar kai vėjas į kitą pusę pučia, šiek tiek geriau. Čia gyvendami turime išmokti vėjo kryptį stebėti“, - liūdnai kalbėjo gyventojas.
„Be šansų atsidaryti langus, nes iš karto prasmirsta visas butas, dabar renkame parašus ir kreipsimės į savo Seimo narį, bet nežinau ar kas pasikeis, nes daug laiko niekas nesikeičia“, - teigė gyventoja.
„Labai blogai čia gyventi, langų atidaryti beveik neįmanoma. Aš dar truputį tolėliau gyvenu, o tie žmonės, kurie yra šalia, jiems iš viso neįmanoma gyventi. Bet taip yra, čia dauguma pensininkų gyvena, o kam seni žmonės Lietuvoje rūpi“, - skundėsi garbingo amžiaus moteris.
„Mano langai nusisukę į kitą pusę, tai ne taip blogai, bet kaimynams tikrai blogai gyventi“, - sakė dar vienas gyventojas.
„Neseniai atsikraustėme ir patekau į tikrą pragarą. Nemaniau, kad tas kaminas taip dūmija. Kai atsidarai langą, galima uždusti", - aiškino daugiabutyje gyvenantis vyras.
Aplinkosaugininkai nieko padaryti negali
Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyriausiasis specialistas, kuris dalyvavo šios įmonės patikrinimuose, Andrius Masiokas teigė, kad skundų dėl objektų sulaukia nuolatos, bet pažeidimų nenustatyta.
„Kas du mėnesius vis gauname po skundą dėl to objekto. Įmonė turi išduotą taršos leidimą ir ten yra biokuro katilinė. Mes vykdome kontrolę pagal išduotas leidimo sąlygas. Mes jau žinome, kai gauname skundus, kad ten viskas yra tvarkinga. Bet patikrinimų yra buvę ir planinių, ir neplaninių, bet pažeidimų užfiksuota nėra“, - teigė A. Masiokas.
Paklaustas, ar konkrečiai buvo matuoti išmetimai iš kamino ir ar jie nebuvo viršyti, aplinkosaugininkas pasiūlė kreiptis į Vilniaus RAAD laboratoriją. Tačiau apie tai sužinojęs Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus (kitaip laboratorijos) vedėjas Juozas Dautartas labai nustebo ir išplūdo inspektorių.
„O ką, inspektorius nieko nežino? Ką jis blogai dirba, tada? Jo objektas ir jis nežino, keista“, - stebėjosi J. Dautartas.
Vilniaus RAAD Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Gražina Mozūrienė patikino, kad viršijimai katilinėje bent jau pastaruoju metu nustatyti nebuvo.
„Pagal kontrolės planą, šią katilinę mes turime tikrinti du kartus ir dabar ji buvo patikrinta lapkričio 19 dieną ir viršijimai nebuvo nustatyti. Viskas buvo normos ribose. Taip pat matavimai bus atlikti gruodžio mėnesį“, - kalbėjo G. Mozūrienė.
Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamento Vilniaus skyriaus vedėja Živilė Vainienė savo ruožtu teigė, kad leidimas katilinei yra išduotas.
„Mes tik išduodame leidimus, o kontrolę vykdo departamentas, todėl dėl viršijimų jie yra atsakingi. Prieš išduodant leidimą yra vertinama sklaida, taršos parametrai“, - pagal ką išduoti leidimai, paaiškino Ž. Vainienė.
Gali kenkti sveikatai
Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Zita Šilienė teigė, kad žmogui nėra gerai, kai nuolatos tenka kvėpuoti dūmais.
Anot jos, Vilniuje oro kokybė matuoja stacionariais įrenginiais keturiose vietose. Tačiau arti šios jėgainės matavimo stotelės nėra.
Pasak specialistės, katilinė žmogui tikrai kenkia: „Jeigu žmonės tiesiai kvėpuoja dūmais, tai veikiausia, kad nėra labai sveika. Aplinkosaugininkai turi matuoti, ar nėra viršijimų.“
GRYNAS.lt nepavyko gauti UAB „Aliejaus investicijų projektai“ įmonės komentaro. Susisiekus su įmone buvo pasakyta, kad šiuo metu nėra žmogaus, kuris galėtų pakomentuoti situaciją. O vėliau susisiekti su įmone nepavyko.
Atvejis buvo nagrinėtas teisme
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė teigė, kad šis klausimas dėl statybos leidimų išdavimo teistumo jau buvo nagrinėtas teisme.
„2013 m. kovą buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas pagal suderintą Kuro sandėlio, dūmtraukio statybos ir katilinės kapitalinio remonto Zietelos g. 3, Vilniuje, projektą, kurį parengė atestuota statybos veiklos įmonė UAB „Energetikos linijos". Projekto aiškinamojoje dalyje nurodyta, kad „suprojektuotas 32 m. aukščio 1700 diametro iš plieno S355 su 1300 diametro nerūdijančio plieno įdėklu kaminas. Sūkurinio žadinimo sukeliamiems svyravimams sumažinti iki mažai reikšmingo dydžio ant kamino viršutinės dalies įrengiamos vėjo kreipiančiosios (spiralinės briaunos)“, - teigė A. Petrauskienė.
Ir ji atskleidė, koks buvo teismo sprendimas: „Ieškovas - VšĮ „Inovatyvūs aplinkosaugos sprendimai“ - kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atstovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bei UAB „Aliejaus investicijų projektai“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo ir statybos užbaigimo akto panaikinimo bei įpareigojimo UAB „Aliejaus investicijų projektai“ atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą dėl planuojamos ūkinės veiklos (Katilinės, esančios adresu Zietelos g. 3, Vilniuje, statybos) bei nustatyti katilinės sanitarinės apsaugos zonas.“
Anot savivaldybės, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 liepą civilinėje byloje ieškovės ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad rekonstruojant katilinę ir sumažinant jos veiklos intensyvumą sanitarinių apsaugos zonų nustatyti nebuvo būtina, todėl statybos leidimas ta apimtimi, kiek tai susiję su aplinkosauga, laikytinas teisėtu, o reikalavimas panaikinti ginčijamą statybos leidimą atmestinas.
Ar kaminas yra 32 metrų?
Gyventojai įtaria, kad visi dūmai jiems eina į daugiabučio langus, nes kaminas buvo pastatytas per žemas. Žmonės įsitikinę, kad jeigu kaminas būtų aukštesnis, problema būtų išspręsta. Tačiau detaliuosiuose planuose pažymima, kad kaminas yra 32 metrų aukščio. Vis dėlto gyventojai suabejojo, ar iš tiesų jis atitinka planą.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė pateikė inspekcijos atsakymą, kad kaminas atitinka projektą.
„VTPSI Vilniaus skyriaus vedėjo sudaryta statybos užbaigimo komisija (toliau - Komisija), kurioje dalyvavo ir Savivaldybės administracijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Valstybinės darbo inspekcijos bei Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai, atlikusi Statybos įstatyme numatytas procedūras, nustatė, kad projekte nurodytų statinių statyba užbaigta, tinkamai įgyvendinus projekto sprendinius“, - atsakyme rašė V. Aliukonienė.
Pasak jos, statybos užbaigimo procedūras reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad Komisijos nariai pagal kompetenciją vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, išnagrinėja visus Komisijai pateiktus dokumentus (jų apimtį, sudėtį, juridinio įforminimo reikalavimus), pagal tai nustato, ar įvykdyti visi statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams: „Statytojo Komisijai pateiktoje kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad kamino aukštis 32 m. Kaminas (dūmtraukis) pagal statinio projektinę dokumentaciją taip pat 32 m. aukščio. Kamino įrengimo atitiktį projektui tikrinę Valstybinės priešgaisrinės apsaugos departamento ir visuomenės sveikatos centro specialistai pažeidimų nenustatė.“
Aplinkos viceministras žmonėms pataria susitaikyti su kamino kaimynyste
Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius teigė, kad jeigu nėra jokių viršijimų, o pramoninė teritorija ten yra istoriškai, nieko padaryti negalima. Vis dėlto jis pažymėjo, kad galima būtų papildomai atlikti tyrimą.
„Nežinau, ar ten dūmai lenda į langus, bet, kad tokia elektrinė veiktų, ji turi pereiti visas procedūras, vertinimą poveikio sveikatai. Manau, kad ten buvo daromas ir poveikio aplinkai vertinimas, tai daroma mūsų ministerijos. Aš linkęs labai suabejoti, ar ten galėjo būti kažkas pažeista statant kaminą, be to, yra stebėjimas, yra įranga, fiksuojanti išmetimą“, - kalbėjo A. Genevičius.
Paklaustas, ar nemano, kad pramonė turi būti už miesto, kur negyvena žmonės, viceministras teigė, kad ten gamyba kūrėsi ir buvo istoriškai, todėl ji ten ir išliko: „Mes negalime uždrausti verslui kažko statyti. Tam reikia motyvo. Yra dūmas, kuris teršia, o yra dūmas, kuris yra matomas, gali net kvapą turėti, bet jis galbūt neteršia arba yra nekenksmingas. Žmonės daug ką mano, bet manyti yra viena, o iš tiesų gali būti visai kitaip. Šiuo metu yra taip daroma, kad pramonė keliautų už miesto ribos, bet, kiek aš atsimenu, istoriškai ten visuomet buvo aliejaus gamykla.“
A. Salamakinas laikosi priešingos pozicijos
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas laikėsi priešingos pozicijos, kad paprastas žmogus tikrai neturi prisitaikyti prie situacijos.
„Čia nėra nauji objektai, todėl juos iškelti nebūtų tikslinga, nes reikėtų didžiulių investicijų ir viso kito. Dėl gyventojų nusiskundimų aš tikrai nesutikčiau, kad gyventojams reikia prisitaikyti. Turi prisitaikyti tie objektai. Aplinkos ministerija turi pastatyti kontrolės mechanizmus, ar tai kvapas, ar užterštumas ir t.t. Turi išorėje stovėti kontrolės mechanizmai. Jeigu yra viršijimai, turi objektas būti stabdomas ir statomi valymo įrengimai. Tikrai taip negali būti, kad žmogus turi visam gyvenimui su tuo susitaikyti. Žmogus gyvenamosios vietos nekeis dėl to. Juk jis neturi tiek pinigų. Čia yra europiniai reikalavimai ir įstatymų nereikia keisti“, - teigė A. Salamakinas.
