Pasvalio rajono aplinkos apsaugos agentūrai paskambinusi moteriškė pranešė, kad į jos sodybą Dovydų kaime Vaškų seniūnijoje atbėgo kažkoks sulysęs, apšiuręs žvėrelis, kuris pešėsi su sodyboje esančiais šunimis, net įdrėskė moteriškei į ranką. Besiblaškantį žvėrelį išsigandusi moteriškė uždarė po medine dėže ir pradėjo ieškoti pagalbos.
Pasvalio rajono agentūros inspektorė kreipėsi į Pasvalio rajono valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir kartu su veterinarijos gydytoju nuvyko į nurodytą vietą. Nuvykus buvo nustatyta, kad tai usūrinis šuo, kuris buvo labai sulysęs ir išsekęs. Pasak veterinarijos gydytojo, esant tokios būklės šie žvėreliai nebeišgali patys susirasti maisto, todėl jie patraukia į sodybas.
Išsekusi žvėrelį veterinarijos gydytojas užmigdė ir paėmė tyrimams dėl pasiutligės.
Lietuvoje usūrinis šuo arba mangutas nėra saugotinas gyvūnas, atvirkščiai jis yra priskiriamas prie naikinamų, dažnai serga niežais ir platina pasiutligę, todėl jų medžioklė yra nelicencijuojama ir medžiojamas visus metus.
Faktai:
Usūrinis šuo arba mangutas (Nyctereutes procyonoides) – šuninių (Canidae) šeimos žinduolis. Kilęs iš Rusijos Usūrijos regiono, Korėjos, Japonijos, šiaurės rytų Kinijos.
Gyvena apie 10 metų. Priešai vilkai ir lūšys.
Panašesnis į meškėną, nei į šunį. Uodega, palyginus su kūno ilgiu, trumpa. Kailis labai tankus, pilkai juodos ar baltos spalvos. Snukis trumpas, smarkiai smailėjantis. Ausys stačios, trumpos, apvaliais galais.
Elgesys
Gyvena daugiausia miškuose, kalnuotose vietose. Neretai sutinkamas šalia kaimų, priemiesčiuose. Minta varlėmis, vabzdžiais, kitais bestuburiais, driežais, paukščiais, neatsisako uogų, vaisių. Pajūryje gyvenantys usūriniai šunys minta krabais. Gyvūnas baikštus ir neagresyvus, užpultas slepiasi, apsimeta negyvu. Jauniklius maitina 60 dienų, paliekami sulaukę 8 savaičių.
Usūrinis šuo vienintelis iš šuninių užmiega žiemos miegu, tačiau taip daro gyvenantys tik pačiose šiaurinėse platumose. Kaip ir pilkoji lapė moka laipioti medžiais. Usūriniai šunys neloja. Kaukolė yra trofėjus.
Ligos
Dažnai serga niežais, platina pasiutligę.
Europoje
Nuo 1927 iki 1957 m. plačiai introdukuotas buvusioje TSRS teritorijoje dėl kailio. Azijinėje TSRS dalyje nepaplito, o europinėje prisitaikė ir gausiai išplito. Plitimas pasiekė Suomiją, Švediją, Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Čekiją, Slovakiją Vengriją ir Rumuniją.
Vertinamas kailių prekyboje, todėl daug kur auginamas nelaisvėje.
Medžioklė
Medžiojamasis gyvūnas. Lietuvoje medžiojamas visus metus sėlinant, tykojant, su urviniais šunimis urvuose. Medžioklė nelicencijuojama. Dėl to, kad nebūdingas Lietuvos gamtai ir introdukuotas – naikintinas.
2009-10 m. medžioklės sezono metu Lietuvoje sumedžiota 10 290 mangutų.
