Į Zarasų rajono ežerus išsiliejo tūkstančiai šamų

Įgyvendinant Aplinkos ministerijos inicijuotą projektą „Žvejybos rojus“ Asavo, Luodžio ežeruose ir Antalieptės mariose įveisti šamai.

Šventosios aukštupio vandens telkiniuose istoriškai šamai gyveno, tačiau per paskutinius 50 metų jie išnyko. Pasak ichtiologų išnykimo priežastys nėra visiškai aiškios. Atsižvelgiant į vandens telkinių dydį Asavo ežere paleista 5 tūkstančiai, Luodžio ežere – 25 tūkstančiai, Antalieptės mariose 30 tūkstančių šamukų, kurių dydis 10 – 15 cm.

Žuvys buvo atgabentos specialiu transportu pritaikytu vežti gyvą žuvį ir paleistos kiekviename vandens telkinyje parinkus po keletą vietų. Kadangi šamai žiemoja 10 - 12 metrų gylyje, jie patys turėtų susirasti žiemojimui geriausias vietas. Priešingai nei lydekos, šamai ryškiu kanibalizmu nepasižymi, todėl toks šamų įveisimo būdas gamtininkų nuomone, buvo tinkamiausias.

Kitą vasarą jie turėtų užaugti iki 600 – 800 gramų, tačiau vadovaujantis Mėgėjiškos žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis šamus, mažesnius kaip 75 cm ilgio sužvejojus būtina paleisti. Vienos žūklės metu galima pagauti tik 1 šamą. Leidžiamą dydį šamai pasiekia ir nerštui subręsta
tik 4 – 5 gyvenimo metais, todėl visus pagautus mažesnius šamus žvejai privalo paleisti.

Viso Zarasų „Žvejybos rojaus“ vandens telkinių įžuvinimui Aplinkos ministerija 2014 m. skyrė daugiau kaip 550 tūkst. litų. Projekto lėšomis bus įžavinami Luodžio, Asavo, Sartų ežerai, Nikajaus ir Šventosios upės bei Antalieptės marios.

Artimiausiu metu į šiuos vandens telkinius planuojama paleisti dar 60 tūkstančių paaugintų lydekų kurios bus paleidžiamos visu ežero perimetru. Tinkamiausiose lydekoms gyventi vietose bus paleidžiama gausiau, mažiau tinkamose, mažiau žuvų.

Ichtiologų pastebėjimais lydekos pasižymi stipriu kanibalizmu, todėl jas paleidus tik vienoje įlankoje, lydekų pagausėjimas būna laikinas, o laikui bėgant žuvų skaičius susireguliuoja taip ir nepasiekus norimo efekto.