Invazija į lietuvio namus: kokius prietaisus naudosite – spręsite nebe jūs

Tai, kokius daiktus norite matyti savo buityje, sprendžiate ne jūs pats. Arba tik iš dalies. Europos Sąjunga (ES) yra priėmusi direktyvą, kurios tikslas priversti buitinių prietaisų gamintojus pereiti prie įrengimų, kurie naudotų kuo mažiau elektros energijos. Pirmasis žingsnis – galingų (daugiau kaip 1600 vatų) siurblių uždraudimas, įsigaliojęs nuo šių metų rugsėjo mėnesio. Toliau dairomasi į virdulių, skrudintuvų ir plaukų džiovintuvų rinką. Po jų turėtų įsigalioti naujos taisyklės ir dideliems televizoriams bei monitoriams. Tačiau ar tikrai viso to reikia?

Akcentuoja direktyvos naudą

„Elektros energiją vartojančių prietaisų eko-dizainas ir prietaisų efektyvumo žymėjimo direktyvos“, kurią priėmė Europos biurokratai, įgyvendinimas turėtų padėti gyventojams sutaupyti maždaug 8 milijardus eurų (apie 28 mlrd. litų) išlaidų už elektros energiją kasmet.

Taip pat akcentuojama, kad taupant elektros suvartojimą, jos tektų mažiau importuoti. Be to, būtų mažinamas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Ši direktyva, kaip rašo portalas guardian.com, iki 2020-ųjų turėtų sutaupyti 19 teravatvalandžių elektros energijos. Tai – daugiau nei 2012-aisiais sunaudojo visa Nigerijos valstybė, kurioje gyvena 178 milijonai gyventojų.

Jungtinių Tautų Tarptautinės elektros vartojimo agentūros duomenimis, elektros energijos kiekis, kurį sunaudojame buityje, kasmet auga po 6 proc. Taigi išvada paprasta: jei dabar nesiimsime priemonių elektros energijai taupyti, artimiausioje ateityje jos tiekimas kai kuriose vietovėse gali tiesiog nutrūkti. Kartu didžiulių gamtos resursų prireiktų naujų elektrinių statybai ir dar pajustume drastiškus klimato kaitos padarinius.

Kokius įrenginius galėsime pirkti?

Nuo šių metų rugsėjo nebeleidžiama į ES importuoti dulkių siurblių, galingesnių nei 1600 vatų. DELFI jau rašė, kad tai sujudino lietuvius įsigyti tai, ko vėliau rinkoje jau nebegaus. Buitinės technikos pardavėjai teigė, kad pardavimai išaugo 2-3 kartus. Vėliau jie patikslino, kad galingų siurblių bus galima įsigyti ir po rugsėjo 1-osios, tačiau tik tol, kol bus išparduotos jų atsargos.

Nuo kitų metų planuojama įvesti naujas taisykles ir virduliams, skrudintuvams bei plaukų džiovintuvams. Po to eilė turėtų ateiti televizoriams, kuriems pokyčiai žadami nuo 2016-ųjų birželio, kuomet įsigalios aukštesni energijos efektyvumo reikalavimai. Naujieji reikalavimai taip pat paveiks ir kompiuterių monitorių gamintojus. Pastaruoju metu monitoriai vis dažniau naudojami stebėti ir televizijos programoms. Taigi, jie taip pat turės naudoti mažiau elektros energijos.

Nauja ataskaita, kuri apibrėš, kokiems dar prietaisams bus pradėti taikyti energijos suvartojimo apribojimai, turėtų pasirodyti šio gruodžio viduryje. Manoma, kad, be kita ko, bus nutarta riboti ir indaplovių galingumą. Todėl dabar gamintojai neramiai naujo dokumento pasirodymo.

Griežtesni reikalavimai naudingi abiem pusėms

Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos (LNVF) teisininkė Edita Petrauskaitė šią ES direktyvą vertina teigiamai. Anot jos, griežtesni reikalavimai ilgainiui yra naudingi abiem pusėms.

„Jeigu vartotojas ieškos ir pirks efektyvų gaminį – gamintojas stengsis tobulėti, investuoti į naujas technologijas, kad įtiktų vartotojui. Teisinis reglamentavimas yra svarbi ašis, padedanti išlaikyti pusiausvyrą tarp vartotojo ir pardavėjo, todėl nuolat griežtinami reikalavimai prietaisams ilgainiui tampa naudingi abiems pusėms. Taip pat nepamirškime, kad nauji reikalavimai negimsta kitą dieną, jiems išleisti, suderinti ir įgyvendinti reikia mėnesių ar metų, o per šį laikotarpį gamintojai gali prisitaikyti, juk tą daro dėl pirkėjo“, - savo nuomonę išdėstė E. Petrauskaitė.

Anot jos, nebegalime gyventi neatsakingai ir savo pasirinkimais teršti aplinką: „Sumažinus energijos „švaistytojų“ pasiūlą, vartotojai pradės atidžiau ir atsakingiau rinktis, skaičiuoti. Mes gyvename šiuolaikinėje visuomenėje, turime būti atsakingi už savo sprendimus ir suprasti, kad šiuo metu dar turime laisvę rinktis vartojimo įpročius, o ateityje teisinga vartotojo elgsena bus būtinybė. Šiuo metu mes dar galime sau leisti pirkti pigesnį daiktą, kurio negailėsime išmesti po mėnesio ar kelių, praėjus dar dešimčiai metų turėsime save riboti: tiek vartojimo, tiek utilizavimo galimybės nėra neišsenkančios“, - kalbėjo LNVF teisininkė.

Perkant brangesnį prietaisą galima sutaupyti

Anot E. Petrauskaitės, vartotojai pasirinkimo teisę turės visada – rinka ir dabar gali pasiūlyti ir labai efektyvių, ir visai neefektyvių, tik minimalius standartus atitinkančių prietaisų. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad kartais perkant brangesnį prietaisą jis gali atsipirkti vos ne kelis mėnesius.

„Ar atkreipėte dėmesį, kokias akcijas vartotojams siūlo buitinės technikos pardavėjai? „Energiją taupantis šaldytuvas – x% pigiau!” Pasižiūrėjus atidžiau – šaldytuvas atitinka tik A+ energijos klasę, kuri yra žemiausia šiuo metu leidžiama - toks prietaisas naudoja dvigubai daugiau elektros energijos. Yra pavyzdžių, kai kainos skirtumas, lyginant su efektyviu prietaisu, išsilygintų per keletą mėnesių“, - pastebi LNVF teisininkė.

Taip pat nepamirškime, kad nauji reikalavimai negimsta kitą dieną, jiems išleisti, suderinti ir įgyvendinti reikia mėnesių ar metų, o per šį laikotarpį gamintojai gali prisitaikyti, juk tą daro dėl pirkėjo.

E. Petrauskaitė

Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija jau keletą metų vykdo projektą, kuris vartotojus informuoja apie efektyviausius elektros prietaisus ir automobilius, kuriuos vartotojas gali įsigyti Lietuvos rinkoje. Kaip sako E. Petrauskaitė, šiuo projektu norima vartotojams padėti išvengti „paralyžiaus efekto“ – kai vartotojas tiesiog dėl informacijos stokos iš daugelio skirtingų prekių ženklų išsirenka „brangiausiai“ kainuojantį prietaisą.

„Efektyvių buitinių prietaisų Lietuvoje tikrai galima įsigyti, svarbiausia – mokėti tinkamai išsirinkti ir pasverti: kuri svarstyklių pusė svaresnė – prekės kaina ar nauda? Juk prietaisas naudoja ne tik elektros energiją, bet ir vandenį, gali kelti triukšmą ar būti pagamintas iš sveikatai žalingų medžiagų. Pavyzdžiui, 2013 metais rinkos priežiūros institucija nustatė, kad 64 šaldiklių ir šaldytuvų iš 180 neatitiko ženklinimo reikalavimų. Ataskaitos rodo, kad rinkoje prekiaujama ir tokiais gaminiais, kurie neatitinka minimalių energijos efektyvumo reikalavimų. Neskubėkite griebti pigesnio gaminio, visada skaitykite etiketes, konsultuokitės, jeigu nusprendėte įsigyti brangesnį prietaisą“, - patarė vartotojų teisių atstovė.

Kelia tokius reikalavimus, kokius gamintojai gali išpildyti

Prekybos tinklų „Topo centras“ ir „Euronics“ viešųjų ryšių atstovė Lina Mažeikienė teigė, kad net ir uždraudus importuoti galingus siurblius į ES rinką, pirkėjai dėl to nepatiria nepatogumų, nes vis dar turi iš ko rinktis. Anot jos, nors visi pirkėjai skirtingi, tačiau prekybininkai pastebi, kad vis daugiau jų paskaičiuoja, kiek sutaupys per metus ir įvertina, kad didesnė aukštesnės energijos klasės prietaiso kaina gana greitai atsipirks.

„Silpnesnė galia nebūtinai reiškia prastesnius rezultatus. Šiuo atveju mažesnė galia reiškia didesnį prietaiso energetinį efektyvumą, mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Savo prekybos tinklų asortimente jau turime plaukų priežiūros prietaisų, kurie taupo elektros energiją. Kol neturime duomenų, kiek bus ribojamas energijos naudojimas kitiems prietaisams, sunku plačiau komentuoti, tačiau reglamentų rengėjai nuolat konsultuojasi su didžiaisiais gamintojais ir kelia tokius reikalavimus, kuriuos būtų galima įvykdyti užtikrinant tokius pačius prietaiso veikimo rezultatus“, - situaciją komentavo L. Mažeikienė.

LLRI ekspertas: blogai, kai kažkas kitas už tave galvoja ir sprendžia

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) jaunesnysis ekspertas Remigijus Senavaitis, svarstydamas apie ES draudimus tam tikriems buitiniams prietaisams, kelia klausimą, ar sumažinto galingumo prietaisai veiks taip, kaip vartotojai nori, kitaip – tai reikš, kad vartotojas yra priverstas naudotis prietaisu, kuris yra blogesnis ir neatlieka visų funkcijų. Tokiu būdu bus pažeidžiama jo teisę į asmeninį pasirinkimą.

„Apribojimuose yra kalbama apie televizorius, kurie yra didesnio galingumo, nes jie atlieka tam tikras funkcijas – per juos galima prisijungti prie interneto, naudotis paštu ir t.t. Jeigu šitas funkcijas iš televizoriaus pašalintume siekdami didesnio energetinio efektyvumo, tai tik gali reikšti, kad žmogui reikės turėti du prietaisus. Kitaip tariant – išlaidos nesumažės. Kitas dalykas – jeigu tie prietaisai veikia taip pat gerai, kaip ir prieš tai, kodėl patys vartotojai jų neperka? Pačių vartotojų interesas yra pirkti ekonomiškus ir gerai veikiančius prietaisus“, - kalbėjo R. Senavaitis.

Jo teigimu, vartotojai yra atsisakę lempinių televizorių ar didelių kompiuterių monitorių, nes jų poreikių šie prietaisai ilgainiui ėmė nebetenkinti. R. Senavaitis svarsto, kad sąmoningi vartotojai patys perka elektromobilius ar mažus, taupius automobilius. Tai yra pavyzdžiai, iliustruojantys, kad vartotojai geba patys nuspręsti, ko jie nori ir gali priimti sprendimus, palankius aplinkai.

Reglamentų rengėjai nuolat konsultuojasi su didžiaisiais gamintojais ir kelia tokius reikalavimus, kuriuos būtų galima įvykdyti užtikrinant tokius pačius prietaiso veikimo rezultatus.

L. Mažeikienė

R. Senavaitis kelia klausimą, ar iš tiesų pasirinkimo laisvės ribojimas prisideda prie ekologijos, aplinkos saugojimo: „Tai, kaip bus saugoma ekosistema, priklauso nuo pačių žmonių sąmoningumo. Ne siurbliai, ar galingesni televizoriai yra tikroji problema, problema yra žmonės, kurie nesuvokia, kad gamtą reikia saugoti kiekvienam. Tokie draudimai dar labiau mažina žmonių atsakingumą ir sąmoningumą. Tai moko, kad vietoje to, kad reikėtų pačiam pagalvoti, ar tavo prietaisas nepakenks žemei, kažkas kitas už tave pagalvos ir nuspręs. Toks mąstymas naudos pasauliui tikrai neatneša“, - savo nuomonę dėstė LLRI jaunesnysis ekspertas.

Jo teigimu, ES vykdo kur kas efektyvesnę iniciatyvą, mokančią žmones sąmoningumo – ji yra inicijavusi buitinių prietaisų žymėjimą energetinėmis klasėmis. Tada žmogui yra suteikiama visa informacija apie prietaisų savybes ir jis pats gali nuspręsti, kokio prietaiso jam reikia.