Kaip informavo Kauno T.Ivanausko muziejaus Žinduolių skyriaus vedėjas Vaclovas Gedminas, Viliukų miške (Ukmergės miškų urėdija, Deltuvos girininkija) rastas negyvas lūšiukas sirgo notoedroze. Tai tokia liga, kurią sukelia niežų erkės. Jos apsigyvena gyvūnų odoje, epidermyje ir jame parazituoja.

Niežų erkutę lūšiukas galėjo perimti iš motinos, apsikrėsti tiesioginio kontakto su kitais žvėrimis metu arba paprasčiausia pasigauti ją iš aplinkos.

Niežų erkės matomos tik per mikroskopą, jų yra visoje aplinkoje, tačiau notoedroze susergama tik nusilpus imunitetui. Ar lūšiukas gimė jau turėdamas silpną imunitetą, ar jį prarado, dabar sunku atspėti.

Ši liga, specialisto teigimu, labiau būdinga kačių šeimos gyvūnams, tačiau sirgti ja gali ir kiti laukiniai žvėrys bei naminiai gyvūnai ir net žmogus.

Pasak specialisto, parazituodamos epidermyje niežų erkės sukelia stiprų niežėjimą, gyvūnas išsenka psichologiškai ir fiziškai, jis praranda apetitą, netenka svorio ir ilgainiui krenta.

Viliukų miške rastas metinis lūšies jauniklis svėrė vos 5,6 kg. „Visi jo vidaus organai sveiki, tačiau jis taip išsekęs, kad sunku net paimti mėginių genetiniams tyrimams – iš jo likę tik vieni kaulai“,- sakė V.Gedminas

Sergant notoedroze epitelinis audinys negali atsisluoksniuoti ir keistis, jis sustorėja. „Įprastai lūšies oda būna 1,5 milimetro storio, o rastojo ji siekia 10 -12 milimetrų, vietomis susidarę net gumbai,“ – sakė muziejaus zoologijos skyriaus vedėjas.

Iš to sprendžiama, jog žvėris sirgo ilgai. Jo kailis vietomis nuplikęs, todėl iškamšai jis netinka. „Pasiliksime tik jo kaukolę“,- sakė muziejaus Žinduolių skyriaus vedėjas.

Pernykštės vados negyvą lūšiuką Viliukų miške medžiotojai rado kovo 23 dieną. Tai pirmas toks žinomas atvejis šalyje. „Iki šiol, kad miške būtų rasta negyva lūšis, nebuvo“,- sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Lūšis yra įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą ir yra saugoma.

Kaip sakė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės regiono agentūros vedėjas Jonas Čyvas, pernai Laičių medžiotojų būrelis suskaičiavo 2 jo medžioklės plotuose gyvenančias lūšis, Miškininkų – 5. Tad galima spręsti, jo Deltuvos girininkijos miškuose pernai gyveno 7 lūšys. Žinoma, jos gali migruoti, pereiti į tame pačiame masyve esančius Užulėnio miškus. Čia medžioklės plotus turintis Lėno medžiotojų būrelis pernai suskaičiavo 7 lūšis.

Iš viso pernykštės žvėrių apskaitos duomenimis, Ukmergės rajono miškuose nuolat gyveno 25 lūšys, šalies miškuose - 70.