Intensyvi žemdirbystė grasina sunaikinti svarbiausias Vakarų Europos šlapžemes. Braškių ūkiams reikia labai daug vandens. Jis imamas iš požeminių versmių, bet požeminis vanduo greitai senka. Atsivėrusiose ertmėse jis iš naujo užsipildo vandeniu iš Donana šlapžemių, kurios jau gerokai išsausėjo, rašo independent.co.uk.
„Jeigu Donana šlapžemės būtų pacientas, aš jį perveščiau į intensyvios priežiūros skyrių“, - metaforiškai aiškina Eva Hernandez, tarptautinės gamtosaugos organizacijos WWF vandens ekspertė Ispanijoje. Sausėjančių pelkių priežastis – raudonos, saldžios uogos, kurių nekantrauja skanauti europiečiai.
Dešimtmečiais vietiniai ūkininkai Donanos regione masiškai augino braškes. Čia išauginama apie 90 proc. visos Ispanijos ir 30 proc. visos ES braškių derliaus. Vandeniui imti jie naudoja šulinius ir gręžinius. Dalis jų legalūs, dalis – ne. Vietos valdžia pro pirštus žiūrėjo į nelegalius gręžinius, pumpavimo stoteles ir drenažo kanalus netoliese esančiose Donana pelkėse ir tai lėmė, kad braškių derlius nuolat augo, pelnas krito į ūkininkų kišenes, o mokesčiai į valstybės biudžetą. Visi buvo patenkinti, bet nuolat augant vandens vartojimui, ėmė sparčiai sekti požeminių vandenų lygis.
Donana šlapžemės yra pietvakarinėje Ispanijos pakrantėje ir užima 1,3 tūkst. kv. km plotą. Per šimtmetį, šios pelkingos vietos jau neteko apie 80 proc. savo gėlo vandens atsargų, o likusi dalis taip pat pasmerkta prapulti braškes mėgstančių žmonių skrandžiuose.
Pastaruosius du dešimtmečius WWF nuolat siuntė įspėjamuosius raštus Ispanijos ir Donana regiono valdžiai, bet imtis rimtų veiksmų niekas nedrįso. Neskaitant kelių nedidelių kampanijų, per kurias didelėmis baudomis nubausti keli stambūs ūkininkai – nieko kito nebuvo padaryta. Ūkininkai priklauso galingai profsąjungai, kuri turi didelę įtaką ir apsaugo juos nuo valdžios nemalonės, tuo tarpu gamtosaugininkai tegali skėsčioti rankomis.
Šiuo metu keli Ispanijos universitetai vykdo tyrimus, siekdami atrasti ūkininkavimo būdus, kurie reikalautų mažiau vandens, o keli stambūs braškių importuotojai nebeperka braškių iš ūkininkų, kurie negali įrodyti, kad jų vandens šaltiniai legalūs. Neskaitant to, visi supranta, kad vien to nepakaks ir galiausiai teks įsiterpti valdžiai. „Tereikia tikėtis, kad nebus per vėlu“, - sako E. Hernandez.
Donana pelkės 1994 m. buvo įtrauktos į UNESCO paveldą. Čia gyvena ir veisiasi apie 200 paukščių, 28 žinduolių ir 20 žuvų rūšių. Dalis yra reti ir nykstantys. Neapsaugojus Donanos šlapžemių, dalies rūšių gresia išnykimas.
