Ugnies paveikiama ne tik pirmoji pavasarinė augalija, bet ir smulki gyvūnija – kiškių, ežių, driežų jaunikliai. Dėl ugnies poveikio skurdėja dirva, teršiamas klimatas - iki 30 procentų dirvožemio azoto pakyla į atmosferą kartu su degimo produktais.
Saugomose teritorijose auga daug retų augalų, lizdus suka saugomos paukščių rūšys, todėl žmonėms reikia itin atsargiai elgtis, kad nepadarytų nepataisomos žalos gamtai.
Neries regioninio parko direkcijos darbuotojai nuolatos aiškina gyventojams apie deginimo žalą, nes ūkininkaujantys Vilniaus krašte itin mėgsta anksti pavasarį padegti sausą laukų žolę. Žmonėms atrodo, kad nereiks šienauti, bus sunaikintos piktžolės. Deja, daugumos piktžolių šaknys yra giliai ir po degimo jos išlieka. Ekologai, reindžeriai kreipiasi į gyventojus, kad nepraeitų pro šalį, pamatę degančią žolę, pasistengtų užgesinti ugnį.
Sartų regioninio parko direkcijos specialistai perspėja, kad liepsnos gali persimesti į miškus, kuriuos sudėtinga gesinti. Ypač būna daug nuostolių, kai gaisrai persimeta į durpynus ar durpingas pievas. Užsidegus durpynams labai padidėja oro tarša.
Anot Utenos RAAD direktoriaus pavaduotojo Prano Kudabos, žolės deginimo atvejų pasitaiko ypač šiomis dienomis: „Per pastarąsiais 5 dienas užfiksuoti net 6 pažeidimai. Kovo 15 dieną Anykščių rajone sudegė beveik hektaras žolės, dar po dviejų dienų Utenos rajone sudegė apie 20 hektarų žolės ploto. Taip pat didelė žala gamtai padaryta Molėtų rajone, kur kovo 17 dieną sudeginta 10 hektarų pieva. Dar už dviejų dienų kilo gaisras tame pačiame Utenos rajone, kur sudegė 9 hektarai žolės.”
Matant, kad ugnies nepavyks pažaboti, reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Už pernykštės žolės deginimą gresia ir administracinė atsakomybė, ypač jeigu žolė padegama durpingose vietovėse, saugomose teritorijose.
Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 28 eurų iki 231 euro bauda. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą – nuo 57 iki 289 eurų bauda.
Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems gali būti skiriama nuo 28 iki 173 eurų bauda, taip pat sumažintos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose bus nudeginta žolė.
Padegėjui gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai ir ji gali siekti tūkstančius eurų.
