Mokykla pavirto kirtaviete
GRYNAS.lt žurnalistai, šeštadienį apsilankę gimnazijos teritorijoje, pirmiausia pamatė vidury pagrindinio tako, nuo gatvės vedančio prie mokyklos pastato, negrabiai nupjaustytus kaštonus. Iš gražių didelių medžių beliko vaiduoklius primenantys kamienai. Žurnalistai į ugdymo įstaigą atvyko, kai darbininkai jau buvo pabaigę darbus ir kai sunkvežimių kieme jau nesimatė.
Tačiau liko darbymečio pėdsakai. Visoje mokyklos teritorijoje matėsi nurėžti įvairių medžių kelmai. O taip pat mėtėsi krūvos šakų. Didžioji jų dalis buvo sutempta į vieną krūvą nuošalesnėje vietoje. Visgi nukirstų medžių kamienų nebuvo matyti - viskas išvežta. Iš viso nukirstų medžių buvo daugiau nei 10. O taip pat dalis mokyklos teritorijoje augusių medžių buvo apgenėti - kai kurie labai negrabiai.
Bevaikščiojant po mokyklos teritoriją, netruko prisistatyti vietos gyventojas, turintis namą kaimynystėje. Jis piktinosi savaitgalį atliekamais darbais gimnazijos teritorijoje ir patikino, kad kirtimai vykdomi jau ne pirmą kartą.
„Čia jau antrą kartą kertami medžiai. Šiandien darbavosi kelias valandas. Bet ir dar anksčiau kirto. Buvo ir ąžuolas nukirstas. Įdomu, kas leido kirsti ąžuolą? Aš suprantu, kad medžius reikėjo apgenėti, bet kad ir sveikų medžių daug nukirsta, o krūmai likę. O svarbiausia, kad tie kelmai, kur medžiai buvo nukirsti anksčiau, dabar jau užmaskuoti – apipilti žemėmis. Manau, kad čia dirbta be leidimų. Net išėjau pažiūrėt į kiemą, kad mano medžių nenupjautų įsijautę“, - piktinosi raseiniškis.
Direktorius: nuotraukos neatspindi tikrojo vaizdo
Savo ruožtu Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorius Linas Dargevičius, iš GRYNAS.lt žurnalistų išgirdęs klausimą apie nukirtus ir nugenėtus medžius, iš pradžių tikino nelabai suprantantis apie ką kalbama.
„Tai buvo tiktai kelios šakos, kurios buvo labai žemai. Iki pat kelmų nukirsti medžiai tikrai negali būti – ten buvo nupjauti nulūžę medžiai pernai. Pernai po vėtrų buvo nulūžusių ir nuvirtusių medžių. Dabar yra kelios krūvos šakų. Reikėtų eiti ir skaičiuoti (kiek medžių buvo apgenėta – red. past.), kokie penki-šeši, apipjautos jų šakos. Mūsų teritorija ribojasi su dar kitomis teritorijomis – miesto, reikėtų žiūrėti į konkrečius medžius, ar jie yra mūsų teritorijoje“, - kalbėjo L. Dargevičius.
O pasiteiravus, ar iš tiesų genėjimo darbai atlikti savaitgalį, patikino, kad „savaitgaliais niekas nedirba“. „Mūsų kiemsargis dabar veža su karučiu tas šakas“, - sakė jis.
Vėliau išvydęs nuotraukas, jis vis dėlto pripažino, kad medžiai patenka į mokyklos teritoriją, bet neigė, kad jie buvo nukirsti.
„Noriu patikslinti, kad nukirstų medžių nėra. Iš vienos nuotraukų galima susidaryti vaizdą, kad tai nukirsto medžio kelmas. Nupjauti buvo išsišakojimai, kurie nebuvo estetiški ir trukdė atlikti aplinkos tvarkymo darbus. Nuotraukose pavaizduoti apgenėti kaštonai yra sergantys ir griaunantys taką į gimnaziją, todėl planuojama juos pašalinti. Jie apgenėti, nes buvo žemai ir trukdė einantiems taku ir gimnazijos bendruomenės nariai ne vieną kartą prašė šią problemą išspręsti. Planuojama atnaujinti taką į gimnaziją ir svarstoma, kad vietoje sergančių kaštonų reikėtų pasodinti liepas“.
Vis dėlto galiausiai direktorius pakeitė nuomonę ir pripažino, kad vis tiktai darbai šeštadienį buvo vykdomi ir teigė, kad buvo siekiama užtikrinti mokinių saugumą ir nekelti triukšmo pamokų metu. „Padarytos nuotraukos neatspindi tikrojo vaizdo. Prašymas dėl medžių genėjimo buvo pateiktas seniūnui, bet dėl darbuotojų užimtumo užtruko leidimo gavimas“, - sakė L. Dargevičius.
Anot jo, visa nukirsta mediena yra sukrauta gimnazijos teritorijoje ir susikaupus didesniam kiekiui bus perduota įmonei „Raseinių komunalinės paslaugos“ arba biokuro gamintojams ją išvežti.
Situaciją tirs aplinkosaugininkai
Tai, kad medžiai gimnazijos teritorijoje apgenėti ir nukirsti be leidimų, patvirtino Raseinių rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyresnioji specialistė ekologijai Vilma Kundrotienė.
„Iki manęs prašymas neatėjo, todėl joks leidimas nebuvo išduotas. Žinau, kad vienu metu komisija buvo apžiūrėjusi galimus pjauti medžius (dar rudenį – red. past.), bet leidimas nebuvo išduotas. Sankcijas ir visas aplinkai padarytas žalas skaičiuoja aplinkos apsaugos agentūra. Tai jų kompetencijos klausimas, jie tai turi spręsti“, - sakė V. Kundrotienė.
GRYNAS.lt susiekus su Raseinių rajono agentūros vedėju Gediminu Tamašauskiu, pareigūnas patikino, kad apie nukirstus ir nugenėtus medžius agentūra jokios informacijos negavo, tačiau patikino, kad pranešimas bus užregistruotas ir situacija bus ištirta.
„Jūsų pranešimas užregistruotas, pavesta Raseinių rajono agentūros inspektoriui išsiaiškinti padėtį vietoje ir nustatyti, ar medžiai nupjaustyti teisėtai. Apie išdavas jus informuosime“, - žadėjo aplinkosaugininkas.
O paklaustas, kokios galimos baudos už neteisėtai nukirstus ir nugenėtus medžius, jis citavo teisės aktą, kuriame nurodoma, kad „neteisėtas želdynų naikinimas, arba neteisėtas saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje žalojimas, naikinimas arba persodinimas" užtraukia baudą piliečiams nuo 57 iki 202 eurų ir pareigūnams nuo 86 iki 289 eur. O taip pat dar skaičiuojama aplinkai padaryta žala, kuri gali būti iš tiesų didelė.
Arboristas: tai lyg pilvo atvėrimas grėbliu
Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis, išvydęs apgenėtų medžių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos teritorijoje nuotraukas, neslėpė manantis, kad tai itin žiaurus ir barbariškas elgesys su želdiniais.
Paklaustas, kokios priežastys galėjo lemti tokį medžio sužalojimą, pašnekovas minėjo du motyvus – viena, medis tiesiog kažkam trukdė, galbūt norėta restauruoti į mokyklą vedantį taką, antra, darbavosi ne specialistas, o savamokslis kirtėjas, prastai nulaikantis pjūklą rankose.
„Medis augdamas sužaloja dangą, bet ir danga, matyt, buvo padaryta „tep lep“ ir jis ją iškilnojo. Medis neatrodo labai senas, gal kokių 40 metų“, - sakė arboristas, įvertindamas darytas nuotraukas.
Jo teigimu, glumina ir kitas dalykas – tose nuotraukose, kur įamžintas medžių šakų apgenėjimas, matosi, kad pjūklu pažeista ir medžio žievė: „Pjūviai daryti kaip ir geri, ne tobuli, bet penkiabalėje sistemoje verti kokio trejeto, bet matosi, kad žmonės nelabai sugeba pjūklo išlaikyti. Pjūklai skirti medžiui versti, bet ne genėti. Gal ir rankos iš po vakaro drebėjo, nežinau. Jeigu pereitume į žmogaus paralelę, tai lyg pilvo atvėrimas grėbliu“, – sakė A. Davenis.
Vis dėlto pašnekovas pripažino, kad kai kurie medžiai nuotraukose yra išpuvę, bet tuomet, jo teigimu, nebėra prasmės tik jų genėti, reikia pjauti iki galo.
„Geriau jau numarinti jį iš karto, negu leisti jam augti luošam. Toks medis nebeturi jokio grožio, jis tik darko – estetiniu požiūriu jis yra vaiduoklis“, - tikino Lietuvos arboristų centro atstovas.
Anot jo, nors medžius akivaizdžiai nugenėjo ne specialistai, iš dalies galima suprasti, kad taupant pinigus kartais pasirenkami ne visai teisingi sprendimai.
„Medžiai nukirsti ne kažkur miške niekam nematant. Atsakomybę turėtų nustatyti aplinkos apsaugos departamentas Kiek man žinoma, pagrindinė atsakomybė skiriama darbo atlikėjui“, - sakė A. Davenis.
