Šiame straipsnyje nekalbėsime apie rūkymo daromą žalą sveikatai ar piniginei. Apie tai prirašyta daug ir gerai. Bet ar susimąstome kiek rūkymas kenkia gamtai? Keista, kad tokia maža nuodėmė galėtų daryti įtaką kam nors daugiau nei pačiam rūkančiajam, tačiau moksliniai tyrimai ir statistika sako ką kitą. Rūkaliai daro įtaką ne tik savo sveikatai, bet teršia aplinką.
2004 metais pasaulyje buvo pagaminta 5,5 trilijonų (5530 milijardų) cigarečių. Rūkymas nuolat populiarėja ir galima teigti, kad šiandien cigarečių pagaminama tikrai nemažiau. Tai reiškia bent 5,5 trilijono cigarečių nuorūkų. Vidutiniškai viena cigaretės nuorūka sveria apie 3,1 gramą ir yra apie pusės mililitro tūrio. Tai reiškia 940 tūkstančius tonų atliekų, kurių tūris - 2.7 milijono kubinių metrų. Ne baisiai daug. Tuo atveju, jei jos visos nukeliautų į sąvartynus.
Mažyčiame filtre - plastikas su toksiškais priedais
Galite paklausti pažįstamo rūkoriaus kiek nuorūkų per dieną išmeta neradęs šiukšliadėžės ar tiesiog pro balkoną. Australijoje cigarečių nuorūkos sudaro pusę visų ne vietoje išmetamų šiukšlių ir yra labiausiai paplitusi atlieka paplūdimiuose daugelyje pasaulio valstybių. Lietuvoje situacija turėtų būti panaši vien dėl šiukšlių dėžių trūkumo, tačiau didžiausia problema – kita.
Tik iš pirmo žvilgsnio cigarečių filtrai panašūs į nekenksmingą medvilninę vatą. Iš tikro jie gaminami iš sintetinio pluošto – celiuliozės acetato. Ši medžiaga yra viena iš plastiko formų ir gamtą veikia taip pat, kaip ir kiti plastikai. Nors šio plastiko suirimo laikas ir yra trumpesnis nei įprastų, šis turi vieną papildomą faktorių – papildomą taršą.
Cigarečių nuorūkose lieka tūkstančiai nuodingų toksinų, dervų, kancerogenų o nikotinas yra vienas stipriausių insekticidų, žudančių vabzdžius. Daugybė šių atliekų randa kelią į upelius, jūras ir vandenynus. Nikotinas lengvai tirpsta vandenyje, tačiau niekur nepranyksta. 2001 metais JAV atliktas tyrimas įrodė, kad nuodingas medžiagas pasisavina smulkūs amebiniai gyvūnai – vandens blusos, kurios apsinuodija ir perneša įvairias alergijas žuvims. Kenksmingos medžiagos įvairiuose organizmuose lieka daugybę metų, kol suyra.
„Mažeikių Nafta“ prieš rūkorius - kas teršia labiau?
Į šią statistiką galima pažiūrėti su šypsena. Skaičiai nėra milžiniški pasaulio mastu, tačiau viena problema - visuotinai pripažinta. Daugumą miškų gaisrų sukelia neatsargiai numestos nuorūkos. Vien jungtinėse valstijose 90 000 miško gaisrų kyla dėl neatsargaus rūkymo. Gamtai padaroma ilgametė žala, žūsta daugybė gyvūnų ir vabzdžių, milijonai išleidžiami miškų gesinimui ir miškų atkūrimui, žūsta ir sužalojami žmonės, sunaikinamas turtas.
Taip pat tie 5.5 trilijonai deginamų cigarečių išskiria 44000 tonų anglies monoksido. Didžiausia Lietuvos pramonės įmonė „Mažeikių Nafta“ tiek anglies monoksido išskirtų per keturiasdešimt metų. Šį faktą lengva suskaičiuoti patiems, tačiau neįmanoma suskaičiuoti kiek gamta teršiama šias cigaretes pagaminant, pristatant pirkėjams, kiek pirkėjai užteršia gamtą važiuodami jų nusipirkti.
Kita opi problema - vandens suvartojimas. Nors Lietuvoje dar artimiausią šimtmetį neturėsim problemų dėl gėlo vandens trūkumo, tačiau tabaką auginančiuose regionuose tai jau skaudi problema. Tabako auginimas reikalauja daugybės vandens.
Klausimėlis gatvėje: ar kada pagalvojote apie žalą aplinkai?
Sakoma, kad brangiausia pasaulyje gamta, tačiau tvarkos prižiūrėtojai gaišta laiką ne tik rinkdami nuorūkas gatvėse, bet ir tuštindami lauko pelenines, užuot laiką skyrę aplinkos puoselėjimui.
GRYNAS.lt išėjo į Vilniaus gatves paklausti praeivių nuomonės šiuo klausimu.
Gintaras: „Niekada nesu pagalvojęs, kad rūkymas galėtų kenkti aplinkai. Netikiu ir dabar, kad tai problema. Kiek čia gali susidaryti tų šiukšlių iš mažos nuorūkos? Ypač kai ne kiekvienas rūkorius mėto jas kur papuola. Toksinų dozės gi ten mikroskopiškos. Manau labiau reiktų rūpintis stambesnių teršėjų daromai žalai.“
Nijolė: „Kartais pagalvoju apie tai ir manau, kad tai didelė problema Lietuvoje. Labiausiai susijusi su šiukšlinimu. Jei prieš dešimtmetį didžiąją dalį šiukšlių gatvėse ar pakelėse sudarydavo didesnės šiukšlės – maisto įpakavimai, buteliai. Dabar lietuviai jau tiek nebešiukšlina šiomis atliekomis, tačiau cigarečių nuorūkų tiek pat, o gal ir dar daugiau. Įdomūs jūsų skaičiai ir tikrai, manau, kad rūkantys teršia orą. Aišku viena cigaretė nieko nepakenks, bet kai rūko milijonai poveikis gali jaustis. Ypač kai cigarečių dūmų poveikis nėra iki galo ištirtas.“
Asta: „Kiek žinau cigarečių filtrai nesuyra labai ilgai. Ir kartais būna šlykštu ir baisu su vaikais nueiti pliažą. Maži vaikai nesupranta kas tai yra ir radę smėlyje gali netyčia praryti tą nuorūką. O jos nuodingos. Tikiu, kad tie nuodai, įvairūs kancerogenai gali prasiskverbti ir į gruntą.“
Artūras: „Nežinau net ką galvoti. Iš vienos pusės tai skamba pritemptai. Žemė didžiulė, o nuorūkų, kad ir milijardai, jie nenuklos viso jos paviršiaus ir nepadarys didelės žalos. Ypač kai kenksmingas poveikis nesitęsia amžinai. Kas kažkiek laiko toksinai vis tiek suyra. Tačiau esu girdėjęs, kad nuorūkos smarkiai teršia vandenį, žvejams net nebekimba jei nuorūką išmeta į vandenį. Na dėl visą ko cigarečių nuorūkos galėtų būti surenkamos atskirai nuo kitų šiukšlių ir perdirbamos kaip nors, kad nepatektų į gruntą.“
Janina: „Mane žavi šalys kur yra didžiulės baudos už nuorūkų numetimą. Neturėtų būti tai toleruojama ir Lietuvoje. Rūkaliai tikrai kenkia gamtai ir ne vien tik šiukšlėmis. Neaišku ko deda į tas cigaretes. Jei filtrai ir apsaugo rūkorius nuo šių medžiagų, bet šiems supuvus kenksmingos medžiagos lieka gamtoje ir kaupiasi po truputį. Jei tai mums ir nepakenks tai gali pakenkti mūsų vaikams ar anūkams.“
