Kaip pasakoja specialistai, visas ekologiško pieno gamybos procesas apima keletą etapų, vieną kurį praleidus, ekologiškumas gali netekti savo prasmės. Pirma, ne tik pieną duodanti karvė, bet ir jos gyvenamoji aplinka turi būti sertifikuota, tai reiškia atitinkanti keliamas griežtas žemės apdirbimo, gyvūnų laikymo bei mitybos sąlygas. Antra, pienas iš ekologinio ūkio turi pas perdirbėjus nukeliauti specialiais pienovežiais bei būti apdirbamas specialia įranga.

Riebiam pienui rinkoje nėra paklausos

Bendrovės „Žemaitijos pienas“, turinčios atskirą ekologiškų produktų „Dobilas“ liniją, Žaliavos pirkimų direktorius Mindaugas Čėjauskas GRYNAS.lt aiškino, kad ekologiškas pienas nuo neekologiško iš principo skiriasi tuo, iš kokio ūkio jis yra gaunamas.

„Perkame pieno žaliavą tik iš ekologiškų ūkių, turinčių sertifikatą. Šiuos sertifikatus išduoda įmonė „Ekoagros“. Pienas į įmonę atvežamas atskirais pienovežiais, pienui gaminti naudojami atskiri įrengimai, kad nebūtų sąlyčio su paprasto pieno gamybos įrengimais. Pieno gamybos technologija yra ta pati“, - aiškino M. Čėjauskas.
T. Demikis
Gyvūnų įsigijimas leidžiamas tik iš ekologinių ūkių, o iš įprastinių ūkių galima įsigyti tik laikantis tam tikrų taisyklių ir tik išimtiniais atvejais. Visi gimę ir išsiritę ekologiniame ūkyje gyvūnai jau bus laikomi ekologiškais.

Vis dėlto, jis pabrėžė, kad ekologiško pieno gamyboje laikomasi griežtų sertifikavime numatytų taisyklių, nededama jokių konservantų, dėl to sutrumpėja ir šio pieno vartojimo laikas.

Pasiteiravus, kodėl net ir ekologiškas pienas skiriasi nuo kaimiško riebaus pieno, kodėl jis nesurūgsta, ant jo nesusidaro grietinėlės sluoksnis, pašnekovas patikslino: „Pienas yra pasterizuojamas, riebalai nuimami, nes pienui, kurio riebumas siekia per 4 proc. tiesiog nėra paklausos rinkoje”.

Dėl švarios karvių mitybos – švaresnis ir pienas

Kita bendrovė „Pieno žvaigždės” vasarą taip pat pristatė ekologišką pieną „Bios“. Kaip teigė šios bendrovės reklamos direktorė Lina Šacikauskaitė, buvo atsižvelgta į vartotojų pageidavimus.

„Šis pienas pasterizuojamas taikant žemus temperatūros režimus, kurie leidžia išlaikyti produktą skanų ir vertingą, o pačiame piene išlieka daugiau natūralių išrūgų baltymų“, – sakė L. Šacikauskaitė.

Ekologišką pieną „Pieno žvaigždėms“ tiekia sertifikuoti ekologiniai ūkiai, kuriuose naudojama ekologiška ūkininkavimo sistema: dirva netręšiama cheminėmis trąšomis, nenaudojami pesticidai, insekticidai, herbicidai, todėl karvės ėda natūraliai vešinčią sultingą žolę. Šiuose ūkiuose karvės auginamos laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų: šeriamos tik ekologiškai švariais pašarais, nerišamos, kad galėtų  nevaržomai judėti, ypatingai švariai ir sveikai prižiūrimos. Tokių karvių pienas yra neužterštas sunkiaisiais metalais, jame nėra pesticidų, hormonų, ar antibiotikų likučių.

Ekologiškumas turi būti įrodytas visose gamybos grandyse

Ekologiškų ūkių kontrolę vykdančios viešosios įstaigos „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis GRYNAS.lt aiškino, kad pradedant ekologiškai ūkininkauti reikalingas laiko tarpas (pereinamasis laikotarpis) žemės sklypams išsivalyti. Nuo pat paraiškos pateikimo yra vykdomas sertifikavimas ir privaloma laikytis visų ekologinei gamybai keliamų reikalavimų. Jeigu visa tai įvykdoma, šioje žemėje išaugintas trečias derlius (daugiamečių kultūrų atveju tik ketvirtas) jau bus laikomas ekologišku.

„Jeigu gyvūnai pradedami sertifikuoti kartu su laukais, jiems yra taikomas 24 mėnesių pereinamasis laikotarpis, bet jeigu laukai pirmiau sertifikuoti, o tada norima pradėti sertifikuoti gyvūnus, pereinamasis laikotarpis yra 3/4 nuo gyvūno amžiaus bet ne mažiau kaip 12 mėn. Gyvūnų įsigijimas leidžiamas tik iš ekologinių ūkių, o iš įprastinių ūkių galima įsigyti tik laikantis tam tikrų taisyklių ir tik išimtiniais atvejais. Visi gimę ir išsiritę ekologiniame ūkyje gyvūnai jau bus laikomi ekologiškais“, - sakė T. Demikis.
Citata
Ekologišką pieną tiekia sertifikuoti ekologiniai ūkiai, kuriuose naudojama ekologiška ūkininkavimo sistema: dirva netręšiama pesticidais, todėl karvės ėda natūraliai vešinčią sultingą žolę. Šiuose ūkiuose karvės auginamos laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų: šeriamos tik ekologiškai švariais pašarais, nerišamos, kad galėtų nevaržomai judėti, ypatingai švariai ir sveikai prižiūrimos.

Anot jo, kiekvienas ūkis yra privalomai vieną kartą metuose patikrinamas sertifikavimo įstaigos. 20 proc. ūkių kasmet yra patikrinama papildomai atsižvelgiant į riziką, o iš 3 proc. ūkių yra paimami mėginiai (tiek produktų, tiek augalų ar žemės) tam, kad papildomai būtų patikrinta, ar ekologinėje gamyboje nenaudojamos neleidžiamos medžiagos.

Sertifikavimo procedūra yra iš esmės identiška bet kokiai ekologinei veiklai, skiriasi tik nustatyti reikalavimai skirtingoms gyvūnų rūšims, jų laikymo sąlygoms ar pašarų sudėčiai.

„Ekoagros“ duomenis, šiuo metu Lietuvoje yra sertifikuoti 711 ūkių, kuriuose yra melžiamos karvės.

„Pienas leistas realizuoti mažesniame skaičiuje ūkių, bet šiuo metu negaliu tiksliai įvardinti. 711 yra visi ūkiai kurie turi pereinamojo laikotarpio gyvūnus, dalis jų realizuoja ekologišką pieną, daliai to daryti neleista dėl pažeidimų. Taip pat net jeigu ir leista realizuoti ekologišką pieną, dalis ūkininkų jį realizuoja kaip įprastinį, nes supirkėjams būna mažas kiekis ar nepalankus maršrutas“, - patikslino T. Demikis.

Jis taip pat pažymėjo, kad planuojantys pradėti 2013 m. ekologiškai ūkininkauti iki 2013-06-15 turi būti baigę ekologinio ūkininkavimo pagrindų mokymo kursą ir įgiję jų baigimo pažymėjimą.

Ekologiškumo įrodymas - dokumentas

Pasiteiravus, kokie dažniausi pažeidimai ekologiškuose pieno ūkiuose pasitaiko, T. Demikis vardijo, kad tai dažniausiai būna susiję su pieno realizacija: „Pieno neleidžiama realizuoti dėl netinkamų pašarų naudojimo, gyvulių iš neekologinių ūkių įsigijimo, dvigubos išlaukos po gydymo nesilaikymo, netinkamų gyvūnų laikymo sąlygų ir pan. Kartais dėl grubių pažeidimų nesertifikuojama visa gyvulininkystės sritis“.

Į klausimą, ar dažnai piktnaudžiaujama ekologiškų ūkių sertifikatais, specialistas atsakė: „Sertifikatai (patvirtinamieji dokumentai) nuo 2013 m. privalomai skenuoti yra talpinami sertifikavimo įstaigų interneto svetainėse, kur galima pasitikrinti, ar toks išduotas ir kokie produktai yra išvardinti.

Nefasuotais produktais gali prekiauti tik pats ūkio savininkas, jis turėtų pateikti sertifikato originalą ir žemės valdymą patvirtinančius dokumentus. Jeigu dokumentai nepateikiami, pardavėjo teiginiai yra niekaip nepagrįsti. Fasuoti produktai turi būti atitinkamai paženklinti“.

Rinkoje, anot jo, prekybininkus kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o pažeidėjai yra baudžiami pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą.