Tyrimai nieko blogo neparodė

Nevėžyje rugpjūčio pradžioje maždaug trijų kilometrų upės atkarpoje vietos gyventojai pastebėjo daugybę nugaišusių žuvų. Aplinkosaugininkams ėmus aiškintis, kodėl taip galėjo atsitikti, paimti upės vandens mėginiai ir išsiųsti į laboratoriją. Taip pat buvo telkiamos pajėgos negyvų žuvų surinkimui.

Įnirtingai darbavęsi pareigūnai tuomet svarstė dvi nelaimės priežastis – dideli karščiai ir upės tarša. Visgi po šio incidento praėjus maždaug mėnesiui aplinkosaugininkai negali įvardyti konkrečių priežasčių. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė GRYNAS.lt teigė, kad pareigūnai padarė viską, jog būtų nustatytos tikrosios priežastys, tačiau visi atlikti tyrimai jokių nukrypimų nuo normos neparodė.

„Buvo atlikti visi reikiami tyrimai. Mėginiai buvo imami tuo metu, kai tik buvo gauti pranešimai – rugpjūčio 1, 2, 3 dienomis. Dar ir vėliau – rugpjūčio 5 ir 6 dieną ėmėme mėginius. Tačiau visi tyrimų rezultatai jokių teršalų buvimo vandenyje neparodė. Viskas buvo normos ribose. Mėginiai buvo tiriami Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamente. O dalį tyrimų atlikome Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamente“, - informavo pašnekovė.

Įtaria karštį

Gavus tyrimų rezultatus buvo nutarta kreiptis į Gamtos tyrimų centro mokslininkus. A. Plančiūnaitė teigė, kad jų buvo klausiama, ar žuvis negalėjo pražudyti labai dideli karščiai.

„Galbūt metereologinės sąlygos galėjo turėti neigiamą poveikį. Ir gavome mokslininkų atsakymą, kad norint įvertinti kiekvieną atvejį, reikia labai detalių tyrimų. Tačiau jie neatmetė ir gamtinių sąlygų įtakos“, - sakė direktoriaus pavaduotoja.
Nevėžyje per karščius nugaišo labai daug žuvų

Jos teigimu, negalima atmesti, kad žuvims pakenkti galėjo būtent karštis. Tačiau čia pat ji pridūrė, kad tai tik spėjimas. O pasidomėjus, galbūt tikroji priežastis galėjo būti labai greitai išsisklaidžiusi tarša, pareigūnė, to nepaneigė. „Reikia žinoti, kad tuo metu temperatūra viršijo 30 laipsnių. Tačiau pasakyti, kad taip atsitiko dėl karščio, negalima. Galima tik spėti. Be abejo, jei buvo tarša, ji galėjo labai greitai išsisklaidyti ir tyrimai jos neparodė. Dabar šis atvejis taip ir liko ne visai aiškus,“ - teigė pašnekovė.

Kadangi tarša nebuvo nustatyta, pasak pašnekovės, nebuvo skaičiuojama ir žala aplinkai. O pasidomėjus, ar panašių atvejų būta anksčiau, pareigūnė prisiminė, kad maždaug prieš 18 metų Lėvens upėje taip pat masiškai krito žuvys. Panašių tik ne tokio didelio masto įvykių yra pasitaikę ir Nevėžyje.