Katastrofos padariniai vis dar juntami: į Lietuvą atkeliauja radioaktyvi mediena

Ar gali būti, kad kėdė, parketas, kuriuo dabar vaikštome, ar stalas, prie kurio sėdime, buvo pagamintas iš medienos, iškirstos šalia Černobylio atominės elektrinės? Pasvarstyti plačiau apie tai privertė gauta informacija, kad į Lietuva masiškai įvežama radioaktyvi mediena. Ir įvežama kaip tik iš 30 kilometrų draudžiamosios zonos, esančios aplink sprogusį branduolinį reaktorių.

Visuomet labai atsargiai vertinu panašias „sensacijas“, tačiau pradėjus nagrinėti problemą situacija pasirodė iš tiesų kelianti nerimą.

Legali ir nelegali ūkinė veikla Černobylyje

Tai, kad aplink branduolinės katastrofos vietą sudarytoje 30 kilometrų apsaugos zonoje vyksta aktyvi ūkinė veikla, ne paslaptis. Pirmiausiai, į žmonių paliktus miestelius ir kaimus pradėjo skverbtis nusikaltėliai, siekiantys susirinkti paliktą paskubomis išvykusių gyventojų turtą. Ir tai vyko net pirmaisiais mėnesiais po katastrofos, kuomet visa teritorija buvo ypatingai saugoma kariuomenės. Maža to, patys kariškai taip pat kartais nesigėdijo iš užterštos zonos pasigriebti kokį vertingesnį „trofėjų“.

Subyrėjus Tarybų Sąjungai ir Černobylio zonoje bei aplink ją susilpnėjus kontrolei, į ją plūstelėjo jau ne pavieniai nusikaltėliai ir baikščios gaujos, bet sunkiąja technika „apsiginklavę“ marodieriai. Įmonių įrenginiai, elektros laidai ir atramos, vamzdynų dalys ir net perdangos plokštės bei daugiabučiuose namuose likę radiatoriai - viskam atsirasdavo vietos iš šios zonos ribų riedančiuose sunkvežimiuose. 

Leidimų sistema iki tol griežtai saugotoje teritorijoje buvo tokia paini, kad net ir sustabdžius medžiagas vežantį sunkvežimį paaiškėdavo, kad jo vairuotojas dažniausiai turi leidimą, pavyzdžiui, medžiagų pavyzdžių tyrimams gabenimui. Beje, būtent 90-jų pradžioje pasigirdo ir pirmosios žinios apie viename ar kitame Europos kampe atrandamus radioaktyvius metalo laužo krovinius. Tokių, be abejo, būta ir Lietuvoje.

Tačiau dabar, praėjus beveik trims dešimtmečiams po Černobylio katastrofos, ar verta visą tai prisiminti? Deja, taip, nes jau kurį laiką 30 kilometrų zonoje vyksta visiškai legali ūkinė veikla. Kada buvo išduoti pirmieji legalūs leidimai ūkinei veiklai, sunku nustatyti, nes greičiausiai vis tik buvo „pereinamasis laikotarpis“, kuomet zonoje darbavosi ir visiškai oficialūs, ir „pilkieji“ darbininkai.

2013 m. pavasarį Ukrainos vyriausybės agentūra, valdanti Černobylio zoną, buvo priversta pripažinti, kad jau kurį laiką su jos žinia ir jai leidus yra utilizuojama avarijos vietoje palikta technika, kartu vyksta ir miškų kirtimai. Esą metalas būna nukenksminamas iki patenka į perdirbimo įmones, o medienoje padidintas radiacijos kiekis yra nebent medžio žievėje.

Prasidėjus visiems žinomiems įvykiams Ukrainoje dėmesys galimai radioaktyviems baldams ar statybinei medienai atslūgo, tačiau medienos kirtimai (legalūs ir nebe) tikrai nesiliovė, tad tapo įdomu, ar mes Lietuvoje tikrai esame pakankamai nuo to apsaugoti.

Oficialu: radioaktyvi mediena pasiekia Lietuvą

Kad mano abejonės būtų išsklaidytos, nukeliavau į Radiacinės saugos centrą, kuris Lietuvoje ir yra institucija, galinti kvalifikuotai atsakyti į rūpimus klausimus. Kalbėjausi su šios įstaigos vadovu Albinu Mastausku.

- Ar gali būti, kad mus pasiekia mediena ir iš Černobylio zonos?

- Į klausimą, ar įveža konkrečiai iš tos zonos, atsakyti negaliu. Bet, kad mediena yra įvežama iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą – taip, tai galime patvirtinti. Ir kad yra kartais įvežama tokia mediena, kur yra susikaupę dirbtiniai radionuklidai, o konkrečiai cezio, tokie faktai yra konstatuojami.

Mes tai žinome pirmiausiai dėl to, kad Lietuvoje pasienio postuose veikia detektavimo sistema. Taigi, kuomet važiuoja bet koks krovinys arba sieną kerta net ir žmogus,  jei viršijami dozės galios lygiai, šie vartai suveikia. Tuomet Valstybės sienos apsaugos tarnyba praneša apie tai mums ir derina, ką toliau daryti su kroviniu. Jei, pavyzdžiui, yra mediena ji visais atvejais sugrąžinama atgal siuntėjui.

Mediena, kuri nepatenka į draustiną kategoriją, tačiau yra užteršta tam tikrais radionuklidais, ji būna įvairios paskirties. Viena mediena yra statybinė, kita naudojama parketo ar faneros gamyboje, trečia - kurui. Pvz., štai mes kartu su biokuro gamintojų asociacija padarėme didžiulius tyrimus ir radome atskiruose bandiniuose tam tikrus radionuklidų kiekius, dėl kurių teko rimtai su jais diskutuoti.

Deginant biokurą susidaro pelenai, kur teršalų koncentracija bus dar didesnė. Tuo pačiu tai leidžia mums teigti, kad mediena pas mus įvežama ir iš užterštų regionų. Vėlgi konkrečiai iš 30 kilometrų zonos ar ne, negaliu atsakyti, tačiau, kad mediena pas mus pasitaiko užteršta, tai faktas.

- Biokuro užterštumo problema yra didesnė nei statybinės medienos?

- Kame yra kuro problema? Jis sudeginamas ir automatiškai reikia galvoti apie pelenus. Mes tiriame pelenus. Nesame naujokai, tai daro ir skandinavai, nes pas juos iškrito kur kas didesnis teršalų kiekis nei Lietuvoje. Yra tam tikros normos. Gal pamenate vieną įvykį, kuomet Italijoje buvo apkaltinti Lietuvos biokuro gamintojai, kad pateikė užterštą produkciją? Ten buvo rasta labai didelė pelenų tarša, bet mes visiškai užtikrintai galime pareikšti, kad tai negalėjo būti lietuviška mediena. Čia greičiausiai ne taršos, o vidinės konkurencijos klausimas, kur lietuviai įsiveržė su savo produkciją į svetimą rinką.

- Sklinda kalbos, kad ir pačioje Lietuvoje yra stipriai radionuklidais užterštų miškų. Ar tai tiesa?

- Jokių paslapčių čia nėra. Ko gero, puikiai prisimenate, kad pirmomis dienomis po Černobylio avarijos pirmasis debesis kaip tik ir praėjo per Lietuvą. Jis nukeliavo į Skandinaviją ir ten nusėdo. Lietuvoje jis keliavo pro Šalčininkus, Varėną, Žemaitiją ir Kuršių neriją. Taigi tuomet visi šie rajonai gavo radioaktyvaus jodo, cezio ir stroncio. Jodas, aišku, greitai suskilo, stroncio iškrito mažai, taigi daugiausia liko cezis. Mes, tirdami, pavyzdžiui, grybus aiškiai matome, kad šiuose rajonuose ir Aukštaitijoje, kur cezio nepateko arba pateko mažiau, tyrimai skiriasi. Tačiau pasakyti, kad randame didelius kiekius, o tuo labiau medienoje, negalima.

- Kiek kartų per metus pasitaiko atvejų, kai jums pranešama apie užterštą medieną?

- Tai nėra dažnas atvejis. Daugiau pavieniai atvejai, nes ir Baltarusijoje, ir tose 5-iose po Černobylio katastrofos užterštose Rusijos srityse, ir Ukrainoje, kur, tiesa, dėl dabartinės suirutės gali būti visokių situacijų, problema žinoma ir yra sava kontrolės sistema. Baltarusijos apskritai yra labai griežta medienos ir jos gaminių iš užterštų teritorijų kontrolė, nes baltarusiams tai labai jautri problema.

Gyventojai kartai patys atsineša medžiagas tyrimams

Radiacijos saugos centre galima išsitirti ir savo reikmėms įvežtas statybines medžiagas. Pavyzdžiui, norint ištirti medienos užterštumą radioaktyviomis medžiagomis, tereikia pristatyti į centrą 1 litrą drožlių, o tiriant pelenų užterštumą - 1 litrą pelenų. Na, o centro specialistai atliks tyrimus nemokamai.

Vien šiemet gyventojų prašymu centras atliko 50 radiologinių tyrimų matuojant galimą daiktų užterštumą.