Be verslinės žvejybos supūtų žuvys?
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas sako, kad dabartiniame įstatyme yra leidžiama verslinė žvejyba didesniuose negu 200 ha vandens telkiniuose. Kauno marios užima didžiulį plotą, todėl jį palikti vien žvejams mėgėjams būtų žalinga pačiam vandens telkiniui.
Seimūnas mini Latvijos pavyzdį. Ten vidaus vandenų plotas mažesnis nei Lietuvoje, bet žuvies pagaunama daugiau. Kaimynams nekyla minčių uždrausti verslinę žvejybą, o lietuviams kyla. Tai A. Salamakinas vadina populizmu.
„Aš galiu tiesiai šviesiai pasakyti, tai yra absoliutus popsas. Sakoma, kad žvejų mėgėjų yra kokie 30-50 tūkst., o verslininkų žvejų - tik kokie 500-700, tai už mus balsuos žvejai mėgėjai. Aš nesivaikau jokio popso. Sakau, kad jeigu per amžių amžius Lietuvoje vidaus vandenyse vyko verslinė žvejyba ir jiems tos žuvies pakako, manau, kad ir dabar tai reikia daryti“, - kalbėjo parlamentaras.
Siūlo Kauno marias išnuomoti
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas siūlo skelbti konkursą ir leisti Kauno marias išsinuomoti vienai verslo bendrovei, kuri ir mėgėjams leistų žuvauti, ir pati žuvis galėtų gaudyti, ir jas papildomai veisti, ir kariautų su brakonieriais. Ji būtų kaip Kauno marių savininkas, kuriam ir priklausytų sužiūrėti visą tvarką.
Paklaustas, ar iš dabar veikiančių verslinės žvejybos įmonių jis mato potencialų Kauno marių nuomotoją, Seimo narys purtė galvą. Anot jo, realų kandidatą galima būtų nustatyti tik paskelbus konkursą: „Tikrai nežinau nei pavadinimų, nei žmonių pavardžių. Bet kuomet Kauno mariose prieš penkis metus buvo penki ar šeši nuomininkai, tada tvarka buvo kaip kolūkyje – kai visi savininkai, niekas nėra savininkas: svarbiausia pagauti žuvį, o žuvivaisa, apsauga, krantinių įrengimas, išvalymas neberūpi“, - kalbėjo A. Salamakinas.
Tie, kurie gavo išmokas už pasitraukimą iš Kauno marių, anot jo, jau neturėtų dalyvauti konkurse.
Seimo narys atskleidžia, kad diskusija dėl tolimesnio Kauno marių likimo vyksta jau gerus metus. Pats A. Salamakinas viliasi, kad dar lapkričio viduryje pavyks šiuo klausimu pasistūmėti į priekį, t.y pateikti naują įstatymo redakciją ar pataisas, leidžiančias suderinti verslininkų ir žvejų mėgėjų interesus.
Nuomonės nekeičia: verslinės žvejybos turi būti atsisakyta
Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai žvejai verslininkai deklaravo, kad visas jų uždarbis siekė 667 198 litų. Apyvarta iš žvejų mėgėjų per metus siekė apie 150 mln. Lt, įskaitant kurą, apgyvendinimo paslaugas, inventorių ir kitas išlaidas. Taigi, daroma išvada, kad ekonomiškai labiau apsimoka plėtoti mėgėjišką žvejybą, o ne verslinę.
Tai patvirtina ir Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, kuris sako savo nuomonės nekeičiantis – kaip ir nutarta, verslinės žvejybos po 2015-ųjų nebeliks visuose Lietuvos ežeruose. Paliekamas tik leidimas užsiimti versline specializuota ungurių, stintelių, seliavų bei upinių nėgių žvejyba.
Taip pat žvejyba bus leidžiama Kuršių mariose, polderiuose bei Nemuno žemupyje.
Jis sako, kad verslininkų, kurie dirba žvejybos srityje, sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą nekompensuoja patiriamų žuvų nykimo išlaidų ir sudaro prielaidas ne visai skaidriam verslui funkcionuoti.
„Reikia ieškoti kitų variantų, ką mes dabar ir darome. Mūsų vandenys turi būti maksimaliai įžuvinti, kad jie taptų rekreacijos objektais, taptų žmogaus – nuo vaikų iki senelių – bendravimo su gamta šaltiniu. Turi būti daromi tokie projektai, kaip žvejų rojus, turi būti vystoma mėgėjiška žūklė. Tai ekonominiu požiūriu pagal valstybės gaunamus mokesčius, ir gamtosauginiu požiūriu, ir visuomenės šeimos, bendruomenės stiprinimo požiūriu yra teisingesnė perspektyva“, - sako V. Mazuronis.
Buvo laikas gauti kompensacijas, dabar – tai praeitis
Ministras primena, kad verslininkams buvo sudarytos galimybės išeinant iš Kauno marių gauti Europos Sąjungos kompensacijas. Tokia galimybe pasinaudojo trys įmonės, gavusios 1,25 mln. litų. Dar trys versline žvejyba mariose užsiėmusios įmonės „Arborator“, „Vidora“ ir „Kamesta“ nepateikė paraiškų dėl kompensacijų. Koks jų likimas dabar, V. Mazuronis teigė nesidomintis, nes jam svarbu visuomenės, o ne atskirų verslo grupių interesas.
„Kauno mariose buvo laikas, kada žmonės pasitraukė iš verslinės žvejybos, tuo metu buvo galimybė jiems gauti europines kompensacijas. Žengti žingsnį atgal – būtų didelė klaida, - svarstė V. Mazuronis. - Tikrai nesidomiu nė viena konkrečia kompanija, kuri jau išėjo, ar liko. Žinau, kad jie turėjo galimybę padaryti tai, ką padarė kiti. Man sunku motyvuoti jų pasirinkimą, gal kas iš kolegų, kurie propaguoja grąžinimą, geriau žino tuos klausimus. Manau, kad šitoje vietoje mes turime žiūrėti į bendrus, didžiosios daugumos interesus“.
Didžiausia bėda – nuslėpti tikrieji pagaunamos žuvies kiekiai
Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos sektorius vadovas Tomas Virbickas GRYNAS.lt teigė, kad tiek iš mokslinės, tiek iš žmogiškosios pusės laikosi nuomonės, kad Kauno mariose galėtų sugyventi tiek žvejai mėgėjai, tiek ir verslininkai, jeigu tik pastarieji deklaruotų tikruosius pagaunamos žuvies kiekius ir už tai gaunamas pajamas.
„Vien tik su versline žvejyba žuvų išteklių negalima sieti, nes yra ir vandens kokybės problemos. Dar vienas dalykas, į kurį anksčiau nelabai kas atsižvelgdavo, ir kurį sunku įvertinti – nelegali žvejyba. Anksčiau ji buvo ganėtinai intensyvi, bet skaičiai parodė, kad kada pasitraukė dalis verslinių įmonių iš šito verslo Kauno mariose, kitais metais buvo stebimas aktyvus žuvų pagausėjimas“, - sakė mokslininkas.
Vis tik didžiausia problema, kurios taip paprastai neįrodyti, kaip svarsto pašnekovas, yra verslinių žuvininkystės įmonių neskaidrumas: „Žinome, kad verslininkai parodo labai nedidelę dalį savo laimikio. Jeigu jie sąžiningai rodytų savo laimikius, manau, kad nebūtų ir viso konflikto“, - sako T. Virbickas.
Mokslininkas: kad žuvys pūva ir sunaikina visą ekosistemą - nesąmonė
Mokslininkui išsakius A. Salamakino iškeltas prielaidas, kad jeigu žuvis Kauno mariose nebus išgaudoma, ji pradėtų dugne pūti ir kenkti visai žuvų populiacijai, T. Virbickas tokius svarstymus pavadino nelogiškais.
Anot jo, užsienyje, kai ežerai būna labai užteršti, taikoma tokia praktika – yra išgaudoma dalis žuvų, bet jokiais būdais ne plėšriųjų, ir tokiu būdu pašalinamas fosforas iš ežero. Ežeras yra šiek tiek apvalomas. Tačiau tai taikoma tik išimtiniais atvejais.
„Teiginys, kad žuvys žūsta, pūva ir pražudo visą ekosistemą, atleiskite, bet tai yra nesąmonė“, - sakė T. Virbickas.
Pašnekovas taip pat paaiškino, kokią įtaką užterštas vanduo gali daryti žuvų populiacijoms. Jeigu vanduo nešvarus, jis gali keisti žuvų rūšinį sąstatą: „Po truputį Kauno marios, Nemunui nešant savo nešmenis ir susikaupus istorinei taršai, kai anksčiau vandenų nelabai valydavo, pradeda žydėti kasmet vis labiau ir vis intersyviau. Tai rodo, kad Kauno marios yra ganėtinai užterštos biogenais. Priklausomai nuo vandens kokybės keičiasi ir žuvų bendrija“, - GRYNAS.lt pasakojo mokslininkas.
