Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys GRYNAS.lt patvirtino, kad tokių priemonių imtasi kaip prevencijos, norint išvengti šernų maro paplitimo mūsų šalyje.
„Tokie apribojimai buvo priimti dėl to, kad į mus kreipėsi Maisto ir veterinarijos tarnyba imtis prevencijos priemonių, skirtų afrikinio kiaulių maro galimam plitimui Lietuvos teritorijoje. Kol kas Lietuvos teritorijoje nė vienas atvejis dar nėra fiksuojamas, tačiau natūralu, kad kai kaimyninė šalis tampa šios greitai plintančios ligos židiniu yra taikoma daug įvairių prevencinių priemonių, tarp jų ir šernų gausos reguliavimas pasienyje“, - situaciją komentavo L. Budrys.
Anot specialisto, šernų gausa pasienio ruože nėra didelė, tačiau atsarga gėdos nedaro: „Būreliai yra paraginti intensyviau medžioti šernus. Tai vienas dalykas. Antras dalykas – jie raginami nešerti jų, dėl to buvo išsiųstas privalomasis nurodymas atskiriems medžiotojų klubams ir būreliams“.
Aplinkos ministerijos valdininkas sako negalintis pateikti tikslių duomenų, kiek kiaulių maras šernų yra paveikęs pačioje Baltarusijoje, nes ši šalis visą informaciją labai riboja.
„Mes žinome tik tiek, kiek pateikiama per žiniasklaidą, kadangi Baltarusija yra ne Europos Sąjungos šalis ir visi duomenys ne tik šioje srityje nėra taip lengvai gaunami. Mus duomenys pasiekia per Maisto ir veterinarijos tarnybą, kur kas savaitę kelis kartus skelbiami pranešimai apie židinius Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos“, - sakė L. Budrys.
Kol kas nėra nustatyta, kaip ilgai galios apribojimas papildomai nešerti šernų ir neįrenginėti papildomų jų šeryklų netoli Baltarusijos sienos. Tai priklausys nuo gaunamų žinių iš kaimynų.
„Veterinarijos tarnyba prognozuoja, kad gali trukti ir metus, ir dvejus...Mes stebėsime situaciją Baltarusijoje ir pagal tai reaguosime. Neduok dieve, jeigu maras ateitų į Lietuvą, tada būtų taikomos dar griežtesnės priemonės. Bet kol kas imamės tik prevencijos, nes maro atvejų nėra fiksuota“, - aiškino AM specialistas.
