Vieviškiams pasisekė labiau nei vilniečiams
Praėjusią savaitę Vievyje darbą pradėjo nauja šilumos ir elektros kogeneracinė jėgainė, kuri degins iš Kazokiškių sąvartyno ateinančias pūvančių šiukšlių išskiriamas dujas. Vieviškiai galės džiaugtis beveik penktadaliu mažesnėmis sąskaitomis už šilumą. Tiesa, nauja jėgainė galės pagaminti po 0,8 MW elektros ir šilumos, o tai patenkins tik trečdalį miestelio energijos resursų poreikio.
Visuomenėje buvo girdimos kalbos, kad neva vieviškių vietoje galėjo būti ir vilniečiai, kurie nesugebėjo pasinaudoti proga. Lietuvos biodujų asociacijos prezidentas Virginijus Štiormer teigė, kad tokios kalbos – be pagrindo.
„Nei Vievis, nei Vilnius į kitą vietą nepersikels. Iki Vievio nuo sąvartyno yra 5 km, o iki Vilniaus nuo sąvartyno – 20 km. Tai buvo ne galimybės klausimas, o techninių aplinkybių visuma“, - vertindamas situaciją sakė V. Štiormer.
Vilniaus miesto savivaldybė yra skaičiavusi, kad tiesti tinklus nuo Kazokiškių sąvartyno iki Vilniaus miesto ekonomiškai neapsimoka - išgaunamų dujų kiekio pakaktų tik 1-2 MW galingumo katilinei, kurioje būtų gaminama šiluma. Tai yra apie 1 proc. vasaros šilumos poreikio Vilniaus miestui.
Domeikava vasarą šildoma vien biodujomis iš šiukšlių
10 km nuo Kauno nutolusi Domeikavos gyvenvietė taip pat šildymui ir elektros gavybai naudoja biodujas, išgaunamas iš Lapių sąvartyno. 2008 m. Kaune atidaryta rekonstruota katilinė buvo pirmoji Lietuvoje, kurioje įprastinis kuras (mazutas) buvo pakeistas į biodujas, išgaunamas iš netoliese esančio Lapių sąvartyno. Bendra elektrinės galia siekia 1200 kW, šiluminė – 1504kW.
Lapių sąvartyno biodujų išgavimo projektą valdančios bendrovės „Ecoresursai“ vadovas Gerardas Žukauskas GRYNAS.lt teigė, kad šiuo metu iš Lapių sąvartyno išgaunamų dujų kiekiai yra bene didžiausi Lietuvoje. Per valandą yra išgaunama 800-900 kub.m dujų, iš kurių pagaminama apie 5 MW energijos, t. y. 2 MW elektros ir 2 MW šilumos energijos. Vis dėlto, tokie kiekiai patenkina ne visą Domeikavos miestelio gyventojų poreikį. Vasarą išgaunamų iš sąvartyno dujų pakanka, tačiau žiemą tenkinamas apie 40-50 proc. šių resursų poreikis.
„Dujų kiekiai Lapių sąvartyne nėra tokie dideli, kad būtų galima aptarnauti Kauno miestą. Beveik visuose Lietuvos sąvartynuose yra pastatytos dujinimo sistemos surinkti dujoms, tačiau potencialo, kad būtų galima apšiltinti miestus – nėra“, - sakė G. Žukauskas.
Pašnekovas teigė negalintis pasakyti, ar Domeikavos gyventojams dėl biodujų iš sąvartyno išgavimo atpigo šiluma, nes ją įmonė parduoda „Kauno energijai“, todėl kainas reguliuoja Kainų komisija.
Šiauliuose biodujų rasta mažiau nei tikėtasi
Šiauliuose savo ruožtu susiklostė kitokia situacija. Uždarytame Kairių sąvartyne buvo atlikti tyrimai ir ištirtas biodujų potencialas. Investavus per 9 mln. milijonus litų, pradėtas biodujų išgavimas: planuota gaminti elektrą ir šilumą. Vis dėlto, kaip paaiškėjo šiek tiek vėliau, šilumos Kairių gyvenvietei neužtenka, nes dujų yra keletą kartą mažiau nei rodė bandymai.
G. Žukauskas, kurio įmonė tiekia šilumą ir Kairių miesteliui iš Kairių sąvartyno, pripažino, kad projektas iki galo nepasiteisino, tačiau teigė, kad šiuo metu iš sąvartyno išgaunamos biodujos patenkina apie 70 proc. Kairių miestelio gyventojų poreikių.
„Nėra taip, kad kiekviena šiukšlių dėžė apšildytų butą“, - juokavo pašnekovas, pasiteiravus, kodėl iš atrodytų tokių didelių šiukšlynų Lietuvoje negalima būtų išgauti pakankamai dujų ir jomis apšildyti didelius miestus.
Nėra ekonominės vertės – nėra ir biodujų
Lietuvos biodujų asociacijos prezidento V. Štiormer teigimu, galimybe miestą šildyti biodujomis iš sąvartynų gali pasinaudoti ne visi, nes tai lemia infrastruktūra ir ekonominis atsiperkamumas.
Pavyzdžiui, Klaipėdoje esantis didelis sąvartynas miestui biodujų netiekia, nes sąvartyną nuo miesto skiria automagistralė ir upė, kurias apeiti tektų daug investuoti į papildomą infrastruktūrą. Panaši situacija ir Utenoje, kurioje esantį sąvartyną nuo miesto atskiria geležinkelis, per kurį tiesti vamzdynus taip pat būtų pernelyg brangu.
Šilumą gamina vienetai, elektrą – beveik visi
Panevėžyje, Dvarininkų sąvartyne ištrauktos dujos naudojamos administracinio pastato reikmėms, likusi dalis – verčiama į elektros energiją ir parduodama miesto tinklams.Toks kelias pasirinktas dėl patogumo, nes tiekti šilumą miestui – per toli.
Panaši situacija yra daugumoje Lietuvos sąvartynų – juose išgaunamos dujos arba verčiamos į elektros energiją ir parduodamos elektros tinklams, arba sudeginamos fakele.
„Kadangi kitur yra toli iki gyvenamųjų vietovių, nėra ekonomiška tiesti trasas ir transportuoti dujas“, - aiškino Lietuvos regioninių atliekų centrų asociacijos vadovas Juozas Jankevičius.
Jo teigimu, visoje Lietuvoje buvo daromi gręžiniai ir tyrimai, kiek kur sąvartynuose yra dujų – pagal tai buvo statomi atitinkami įrenginių pajėgumai. „Kompanijos, kurios statė šiuos objektus, laimėjo pagal skelbtus konkursus, investavo savo pinigus ir sprendė, kas geriau, ar pardavinėti šilumą ar elektrą. Kad dujos būtų tiekiamos šildymui reikia katilinės, tai brangios investicijos. Jeigu yra galimybė renkasi šildyti, o jeigu ne – gamina elektrą“, - aiškino J. Jankevičius.
Potencialas jau išnaudotas?
V. Štiormer atkreipė dėmesį, kad pūvančios atliekos į aplinką išskiria metano dujas, kurios yra 22 kartus kenksmingesnės už anglies dvideginį. Tokios dujos, garuodamos į aplinką, sukelia šiltnamio efektą, todėl jų panaudojimas elektros energijos ar šilumos gamybai yra itin naudingas aplinkosauginiu požiūriu. Vis dėlto ne visi sąvartynai dėl infrastruktūros kliūčių išgaunamas dujas gali tiekti į elektros ar šilumos tinklus, tačiau pagal ES teisės aktus jie privalo susikaupusias dujas sudeginti, kad būtų kuo mažesnė tarša į aplinką. „Jeigu dujos sudeginamos fakele, negaunamas ekonominis efektas, tačiau gaunamas gamtosauginis efektas“, - paaiškino V. Štiomer.
Dujas išgauti reikalinga tinkama koncentracija
Kaip GRYNAS.lt informavo Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovė Vilma Karosienė, ne iš visų tiek buvusių senų, tiek veikiančių naujų sąvartynų galima išgauti dujas, nes viskas priklauso nuo jų koncentracijos. Ji tikino, kad didesniuose sąvartynuose, kuriuose yra dujų ir jas galima panaudoti, tai ir yra vykdoma.
„11-oje naujų sąvartynų, juos eksploatuojant, privaloma įrengti dujų surinkimo įrangą. Pavyzdžiui, prieš porą metų Kazokiškių sąvartyne buvo įrengta dujų surinkimo sistema, tačiau dėl per mažos atliekų koncentracijos, dujų buvo per mažai, todėl jos buvo sudeginamos fakele. Dabar lygtais jau galima ir panaudoti, nes koncentracijos pakanka“, - aiškino V. Karosienė.
Jei nerūšiuojame, dujos būna nekokybiškos
Kodėl Lietuvoje turint nemažai sąvartynų iš jų negalima išgauti didelių kiekių dujų? Kodėl juose nepakanka koncentracijos?
Anot Lietuvos energetikos instituto Atsinaujinančių energijos išteklių laboratorijos jaunesniojo mokslo darbuotojo Juozo Savicko, išgaunamų dujų kiekis ir kokybė priklauso nuo to, kas į sąvartynus yra suvežta. Biodujos gali būti išgaunamos tik iš organinių atliekų, o į lietuviškus sąvartynus anksčiau keliaudavo viskas - pradedant sofomis, baigiant padangomis.
„Į mūsų sąvartynus buvo vežama viskas, kas tik netingima – ten mesdavo visą statybinį laužą, viską. O biodujos gaminamos tik iš organikos. Jeigu nėra potencialo, neapsimoka investicijos – gali tik tai riboti“, - klausiamas, kaip vertina Lietuvos sąvartynų dujų išgavimo potencialą, svarstė J. Savickas.
Nors sąvartynuose kalnai šiukšlių, juose nėra tiek daug tinkamos medžiagos, kuri būtų žaliava dujoms. „Investuoti reikia daug, o gauni mažai. Metano tose dujose mažai, dujos nekokybiškos, varikliuose deginti negali – kenkia. Tai yra labai brangu“, - apibendrindamas sakė energetikos specialistas.
Siūlo statyti biodujų katilines
J. Savickas neslėpė, kad šiuo metu daugiau kalbų nei darbų. Visi žino, kad rūšiuoti atliekas reikia, bet procesai juda labai lėtai. „Buvo jau Vilniuje kalbos, kad nori deginti nerūšiuotas atliekas, bet mes tai visuomeniškai sustabdėme. Kai pradėtos atliekos rūšiuoti, paaiškėjo kad degiųjų komponentų pas mus visoje Lietuvoje būtų gal vienam katiliukui, suvežti iš visos Lietuvos į vieną katilinę – neapsimoka. Ir prasideda – trukt už vadžių, ir vėl iš pradžių“, - kritiškai situaciją vertino Lietuvos energetikos instituto mokslininkas
„Teko Danijoje matyti, kaip maisto atliekos yra metamos į tam tikrus konteinerius, skirtus tik organikai. Jas veža ne į sąvartynus, o į biodujų jėgaines. Ten gaunasi labai geros biodujos. Aplinkosaugos požiūriu tai yra nepaprastai naudingas darbas. Organika bioreaktoriuje suskyla per 15-28 paras, nuo 40 iki 60 proc. jos virsta biodujomis. Kadangi brangoka, investicijos didelės esu girdėjęs, kad Danijos vyriausybė subsidijuoja danų fermerių išsikėlimą iš šalies, kad tiktai jie neterštų aplinkos“, - sakė J. Savickas.
Mokslininko siūlymu, prie kiaulių kompleksų Lietuvoje turėtų būti statomos dujų biojėgainės – iš organinio kiaulių mėšlo galėtų būti pagaminamos biodujos. Taip pat būtų galima statyti centralizuotas dideles tokio tipo jėgaines, į kurias organika būtų suvežama iš kitų miestų. Iš sąvartynų išgaunamos biodujos turi trūkumą po 15 metų pasibaigti, todėl investavus didelius pinigus „jie būtų užkasti kartu su šiukšlėmis“.
