Tvarkys arba pažeidėjai, arba savivaldybė

Reido pradžioje užsukta į kelias nuošalesnes Naujosios Vilnios vietas, kur visai šalia konteinerių pakrūmyje rasti sukrauti seni baldai, išpiltos buitinės atliekos, mėtėsi plastiko, popieriaus atliekų. Šalimais vietos gyventojai gėrė alų ir visai nekreipė dėmesio į šią „puošmenėlę“.

Tačiau tokie vaizdeliai buvo tik „gėlytės“. Vėliau inspektorių ekipažui aplankius kelias pramonines teritorijas, kuriose anksčiau veikė gamyklos, o dabar įsikūrę garažai, kur darbuojasi automobilių ardytojai, metalų supirkėjai ir panašaus plauko meistreliai, vaizdas dar baisesnis. Būta teritorijų, kuriose atliekos kauptos ne vienerius metus ir jau pavirtusios į gana didelius sąvartynus. Viena tokių vietų – Dūmo gatvėje. Vaizdelis gerokai nustebino net ir daug ko mačiusius pareigūnus. Aplinkosaugininkai kraipė galvas, kaip įmanoma šitaip apsileisti ir skaičiavo, kad norint sutvarkyti tokias vietas, ko gero, nepakaktų ir milijono.

Tačiau klausiami, ar realu, kad bus rastas šių vietų teršėjas, teigė, kad nors tai padaryti bus sudėtinga, tokia tikimybė yra.

Vėliau rastos dar kelios vietos, kur prikaupta kalnai padangų, dar vienoje vietoje pūpsojo statybinių atliekų maišai. Tačiau aplink nebuvo nė gyvos dvasios, todėl pareigūnų surinkta vaizdo medžiaga, nustatytos užterštų teritorijų koordinatės bus perduotos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (RAAD), kurio inspektoriai atliks išsamų tyrimą ir galbūt ras, kas tas vietas privalo sutvarkyti ir atlyginti gamtai padarytą žalą.
Praradau savo iliuzijas, kaip kad anksčiau galvojau, kad galima sutvarkyti visą tą totalų teršimą greitu būdu. Manau, kad tikrai taip nebus. Žmonės turi užaugti savo sąmone, supratimu, kad teršti yra blogai. Šiai dienai matau tik vieną sprendimo būdą, kuris atvestų visus į protą – bausti.
A. Genevičius

„Šiandien atlikome reidą, skirtą išsiaiškinti užterštas teritorijas atliekomis – tiek pavojingomis, tiek nepavojingomis. Nuvykome į Naujosios Vilnios rajoną, į buvusias didžiules teritorijas, kur anksčiau veikė gamyklos, įvairios įmonės. Šiuo metu tose teritorijose yra įsikūrusių daug mažų įmonėlių. Čia nustatėme ne vieną aplinkos teršimo faktą – išmesta ne viena tona atliekų. Išpiltos ir padangos, ir buitinės atliekos, fiksavome ir automobilių sudėtinių dalių atliekų, kurios galimai galėjo atsidurti iš atliekų tvarkytojų, autoservisų. Tarp atliekų matėme ir plastikines talpas nuo alyvos, kitų aplinkai pavojingų skysčių“, - paprašytas apibendrinti reido rezultatus, teigė VAAT direktorius Vytautas Eidikonis.

Reido metu buvo taip pat užfiksuotas vienas atvejis, kuomet garažo viduje smilko deginamas plastikas, sumestas kartu su metalo atliekomis. Garaže sutikti darbininkai puolė ginčytis, kad nieko nelegalaus nedaro, tačiau šalimais sumestos mišrios atliekos pareigūnams sukėlė įtarimų, todėl toliau bus vykdomas išsamesnis garaže vykdomos veiklos patikrinimas.

„Labai tikimės, kad pareigūnai identifikuos pažeidėjus ir už tai jiems bus numatyta atsakomybė, administracinės baudos ir jie bus įpareigoti sutvarkyti tas atliekas. O jeigu to padaryti nepavyktų, tos atliekos būtų pripažintos bešeimininkėmis, tuomet pareigūnai turėtų įpareigoti savivaldybę tas atliekas sutvarkyti“, - kas tvarkys surastus mini šiukšlynus, komentavo V. Eidikonis.

Nors tiksliai pasakyti sudėtinga, vertinant vizualiai, reidų metu užfiksuotos atliekų krūvos gali sverti iki 100 tonų.

„Mūsų tikslas buvo vykti į atokias vietas, kurios yra rizikingos, nes tokios vietos traukia pažeidėjus atsikratyti atliekomis, jos yra sunkiau pastebimos. Tikrai lengvai šokiravo (pamatyti vaizdai – red. past.), nes tokių kiekių atliekų nesitikėjau“, - pripažino VAAT vadovas.

Konstatuoja įžūlaus ir nelegalaus verslo apraiškas

Aplinkos viceministras A. Genevičius, paklaustas, kokias jam emocijas sukėlė reido rezultatai, sakė, kad matant tokius vaizdus suskauda širdį.

„Tikrai skaudu tai, ką aš pamačiau. Turiu pasakyti, kad esame labai deklaratyvūs, sakydami, kad esame išsaugoję savo gamtą, esame neteisūs. Skaudu matyti, kas darosi. Vyksta akivaizdžiai nelegalus biznis ardant automobilius, užteršiant teritorijas, neinvestuojant į savo versliukus. Įsivaizduoju, kad jeigu atsiųstume visą armiją kontroliuojančių institucijų, kiek tik jų yra Lietuvoje, kiekviena iš jų rastų kokį kenkimą ir jį nustatytų net iki baudžiamosios atsakomybė, net ne administracinės. Daromas įžūlus, nešantis dideles pajamas verslas, matosi, kad darbus atlieka oficialiai neįdarbinti žmonės, teritorijos užterštos ir netvarkomos“, - sakė viceministras.
Labai tikimės, kad pareigūnai identifikuos pažeidėjus ir už tai jiems bus numatyta atsakomybė, administracinės baudos ir jie bus įpareigoti sutvarkyti tas atliekas. O jeigu to padaryti nepavyktų, tos atliekos būtų pripažintos bešeimininkėmis, tuomet pareigūnai turėtų įpareigoti savivaldybę tas atliekas sutvarkyti.
V. Eidikonis

Jis siūlo sprendžiant šią problemą keisti esamą įstatyminę bazę. „Teritorijos yra didžiulės, jos yra išnuomuotos, pernuomotos į trečias ar net ketvirtas rankas. Gal nuo čia reikėtų pradėti. Kad pagrindinis šeimininkas turėtų prisiimti atsakomybę, taip pat savivaldybė. Antras dalykas, praradau savo iliuzijas, kaip kad anksčiau galvojau, kad galima sutvarkyti visą tą totalų teršimą greitu būdu. Manau, kad tikrai taip nebus. Žmonės turi užaugti savo sąmone, supratimu, kad teršti yra blogai. Šiai dienai matau tik vieną sprendimo būdą, kuris atvestų visus į protą – bausti“, - sakė A. Genevičius.

GRYNAS.lt primena, kad šiuo metu išpylus atliekas į aplinką ir ją užteršus, taikomi tokie žalos atlyginimo tarifai: už nepavojingų atliekų toną – 4 344 eurai, pavojingų – 10 426 eurai.
Šalia žalos aplinkai yra skiriama ir administracinė bauda, kuri priklauso nuo atliekų kiekio, jų rūšies, teritorijos jautrumo ir pan.

Išmetus iki vieno kubinio metro nepavojingų atliekų, gresia įspėjimas arba bauda nuo 28 iki 57 eurų. Jeigu toks pats kiekis atliekų išmetamas šalia vandenviečių, rezervatuose, nacionaliniuose parkuose, šalia saugomų gamtos ir kultūros objektų, taikoma nuo 57 iki 115 eurų bauda. Baudos gerokai didesnės, jeigu aplinka užteršiama pavojingomis atliekomis (ne daugiau nei vienas kubinis metras) – nuo 86 iki 173 euro, arba 115 iki 231 euro (jei pavojingomis atliekomis atsikratoma šalia vandenviečių, saugomose teritorijose ir pan.).

Baudų dydžiai atitinkamai kyla, jei į aplinką yra išmetama daugiau nei vienas kubinis metras atliekų.