Trijų briedžių šeimyna jau visą savaitę kelia siaubą šiaurinės uostamiesčio dalies gyventojams – stambius keturkojus vairuotojai priversti apvažiuoti Liepojos gatvėje, o specialistai šiuos gyvūnus ėmė vaikyti net iš kapinių.
Sustabdė eismą gatvėje
Trijų briedžių šeimyna sukėlė paniką, kai vorele išžingsniavo skersai vienos judriausių Klaipėdos gatvių.
Uostamiestyje šie gyvūnai dažniau buvo pastebimi Melnragės ar Girulių link vedančiuose keliuose. Tačiau šį kartą trijulė eismą sustabdė Liepojos gatvėje.
Apie 20 val. į miesto ligoninės pusę važiavo ne vienas automobilis. Pirmojoje eismo juostoje susidarė net automobilių eilė. Žmonės stojo kelkraštyje ir, įsijungę avarinius žibintus, stebeilijosi į ramiai žolytę rupšnojusius briedžius.
„Juos išvydome atkarpoje tarp P.Lideikio gatvės ir ligoninės. Važiavau antrąja eismo juosta, tad iš pradžių nesupratau, kodėl pirmojoje susidarė tokia mašinų eilė“, – istoriją pasakojo įvykio liudininkė Lina.
Moteris stebėjosi, kad briedžiai skersai kelio patraukė gyvenamųjų namų kvartalo link.
„Apie įvykį pranešiau Bendrajam pagalbos centrui. Nupasakojus situaciją, operatorius pasakė, kad prie kiekvieno briedžio policininko nepastatysi, o tokių skambučių esą sulaukiama kas antrą vakarą“, – pasakojo klaipėdietė.
Pėstiesiems atėmė amą
Grįžusi į namus Lina į automobilį susisodino vaikus ir kartu su vyru patraukė pažiūrėti keturkojų.
„Nusistebėjome, kai juos radome toje pačioje vietoje. Vaizdas įspūdingas – gyvūnas buvo priklaupęs ant priekinių kojų ir palinkęs rupšnojo kažkokias uogeles“, – kalbėjo klaipėdietė.
Šeimyna stebėjosi šalia Liepojos gatvės esančioje žalioje pievelėje išvydusi du jau paaugusius jauniklius ir stambią patelę.
„Kaip tik tuo metu žmonės žingsniavo pėsčiųjų taku. Pėstieji, tamsoje išvydę tris briedžius, net sustingo iš išgąsčio ir netekę amo spoksojo į gyvūnus gal 20 minučių“, – apie reginį pasakojo Lina.
Moteris susimąstė, kaip reikėtų elgtis, jei trijulė staiga patrauktų atgal per gatvę į Vasaros estrados pusę.
„Įjungiau avarinius žibintus, pagalvojau, jei jie pasuktų į gatvę, automobilio šviesomis mėginčiau pamirksėti kitiems vairuotojams, kad būtų atidesni. Juk šioje vietoje žmonės mėgsta padidinti greitį, iki rimtos nelaimės tokiu atveju tebūtų vienas žingsnis“, – nuogąstavo klaipėdietė.
„O kur problema?“
Kitą dieną moteris susisiekė su Klaipėdos gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnu.
Tačiau inspektorius esą abejingai pareiškė pasidomėsiąs briedžiais ir baigė pokalbį.
Moteris buvo atkakli ir dar kartą surinko telefono numerį.
„Šį kartą kalbėjau su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Virviliene.
„Ši ponia nusistebėjo: „O kur čia problema?“. Mane tai pribloškė. O ką išvis padarė valdininkai, kad nors kiek apsaugotų tiek pačius gyvūnus, tiek žmones. Bent ženklus pastatė? Tvorą apsauginę įrengė? Tiek metų kalbama, kad per Klaipėdą driekiasi briedžių migracijos kelias“, – stebėjosi gyventoja.
Klaipėdietę papiktino ne tik valdininkų pokalbio maniera, bet ir absoliutus abejingumas problemai.
"Jei įvyktų eismo įvykis, kurio metu žūtų žmogus, mano nuomone, už tai tiesiogiai turėtų atsakyti šie pareigūnai. Paklausus, kodėl nėra įspėjamųjų ženklų, aplinkosaugininkai ėmė dejuoti, kad tai esą ne jų darbas, reikia raštus rašyti savivaldybei, nes tik ši gali kelių ženklus pastatyti. Tai tegul ir rašo raštus, juk tai jų darbas“, – piktinosi moteris.
Gyvūnui nepaaiškinsi
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja L.Virvilienė dienraščiui aiškino, kad vis dėlto išsiuntė raštą į savivaldybę.
„Po gyventojos skambučio parengėme raštą savivaldybei, jog ši imtųsi priemonių ir įrengtų atitvarus ar pastatytų ženklus“, – aiškino L.Virvilienė.
Moteris tikino, kad gyvūnui nepaaiškinsi, kur jam eiti.
Klaipėdos kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis teigė, kad anksčiau šie keturkojai pasirodydavo P.Lideikio gatvėje ar Girulių plente.
„Ženklus sustatėme ten, kur užfiksuota eismo įvykių. Yra ir informacija, kad šioje vietoje pasirodo laukiniai gyvūnai. Iki šiol negirdėjau, kad Liepojos gatvėje briedžiai vaikščiotų. Tačiau reikės domėtis. Šią žinią reikėtų apsvarstyti saugaus eismo komisijoje. Jei bus būtinybė, pastatysime ženklus“, – tikino R.Šideikis.
Komentarai
Liudvikas Dūda, Savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius
Vadinasi, briedžiai jau toli nuėjo. Jie ženklų nepažįsta. Gyvas briedis – aiškiau už ženklą. Matai jį, važiuok atsargiai. Negi raštą briedžiui parašyti? Kas belieka, visą Girulių mišką aptverti? O gal geriau tuos gyvūnus sugauti ir išvežti į kitą mišką? Čia rimtai turėtų padirbėti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Tai jų reikalas. Turėtų būti kalbama ir su Kretingos miškų urėdija. Specialistai turėtų pasakyti, kaip gyvūnų populiaciją reguliuoti. Gal juos reikėtų pašerti miške, kad į miestą neitų. O gal ir kitų gudrybių yra. Jei šaudyti briedžių negalima, tai reikia sugauti. Užsienyje begemotus ir krokodilus sugauna. O mes, lietuviai, briedžio sugauti negalime? Jei urėdija su medžiotojais neturi lėšų jiems sugauti, tegul su Aplinkos ministerija pasitaria. Gyvūnai – jų reikalas. Miesto savivaldybė, jei gali prisidėti, prisidės, nors niekur neparašyta, kad mes turime briedžius gaudyti. Problema yra ir ją reikėtų spręsti rimtesniu lygiu. Įdomu, kur tie briedžiai eina, gal juos kas nors maitina?
Antanas Baranauskas, Kretingos miškų urėdas
Čia yra Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento reikalas. Kontrolė jiems priskirta, jie net medžiotojo bilietus išduoda ir leidimus medžioklei. Nemanau, kad gyvus briedžius sugavus ir išvežus problema išsispręs. Ateis kiti. Briedžiai nėra baikštūs, miško pakraštyje, miesto ribose niekas jų nešaudo, o žmonių jie nebijo, todėl ir ateina. Mes turime patirties savo rajone. Šiaulių plente yra įrengtas atitvaras, tačiau briedžiai vis tiek iš miško traukia savo keliu ir nesunkiai įveikia 2 metrų aukščio tvorą. Jau buvo du eismo įvykiai. Gerai, kad tik automobiliai aplamdyti, žmonės nebuvo sužeisti. Tačiau du briedžiai žuvo. Jei žvėrys pasirodo miesto ribose, belieka laikytis eismo taisyklių ir atsargiai vairuoti. Gal tvora prie Girulių miško ir padėtų, tačiau tai yra nepigus įrenginys.
Igoris Jakimiv, Gyvūnų globos tarnybos „Aumūra“ specialistas
Nereikia tų briedžių bijoti, dabar jie rujoja, todėl ir vaikštinėja. Matyt, poros ieško. Ketvirtadienį du briedžiai buvo pastebėti prie Jūros parko. Esame juos nuviję iš vokiečių kapinių. Pavarėme giliau į mišką, ir tiek to darbo. Buvo pranešimų, kad briedžius pastebėjo prie viešbučio „Parkas“. Tikriausiai jie atėjo atsigerti į šalia esantį ežeriuką. Briedžiai nustos migruoti per mėnesį. Nieko blogo jie nedaro. Nebuvo pranešimų, kad šie gyvūnai pasirodė gatvėse.
