Tradicinę Kūčių vakarienę turi sudaryti 12 patiekalų. Didžioji jų dalis būna įvairiai pagaminta žuvis. Jos paklausa prieš didžiąsias metų šventes Lietuvoje išauga apie 50-70 procentų. Tokia paklausa atitinkamai lemia žvejybos, taip pat ir netinkamos, apimtis.
Rinkimės tinkamai sugautą žuvį
Klaipėdoje veikiančios specializuotos žuvies parduotuvės (UAB „Pasaulio žuvys“) vadovo Andriaus Petrausko teigimu, likus trims savaitėms iki Kalėdų žuvies paklausa jų parduotuvėje išaugo 50 procentų. Likus trims dienoms iki Kūčių vakaro, klaipėdiečiai laukia didžiojo bumo, kai paklausa šoktels iki 70 procentų.
Būtent žuvies paklausa negailestingai valdo Lietuvos ir viso pasaulio žuvies sektorių. Kaip vartojimas lemia neretai kardinalius žuvų išteklių svyravimus? Lietuvos gamtos fondo specialisto Roberto Staponkaus įsitikinimu, vienas svarbiausių faktorių – neatsakingas pirkimas. Neatsakingai žuvį pirkdamas vartotojas apsprendžia žvejybos, taip pat ir netinkamos, apimtis.
Pasak R.Staponkaus, pirkdamas žuvį vartotojas turėtų domėtis, kaip ji sugauta ir stengtis įsigyti tik tinkamais metodais sugautos žuvies ir taip palaikyti atsakingą žvejybą.
Kas yra atsakinga žvejyba?
Atsakingos žvejybos metodai – kai žuvis gaudoma būdais, minimaliai kenkiančiais jūros aplinkai.
Skandinavijos šalyse šiuo metu populiarėja žuvų gaudyklės. Tai bučius primenantis prietaisas, kuris yra tik keliskart už juos didesnis. Tokios aplinkai draugiškos žvejybos įrangos privalumas yra tas, kad žuvis čia išlieka gyva. Taigi gaudyklę patikrinus, netinkamą žuvį galima tiesiog vėl paleisti.
Netinkama žvejybos įranga gali būti laikomi tinklai, dugniniai tralai. Tai prietaisas, „ariantis“ jūros dugną. Tiesa, Baltijos jūroje jie didelės žalos nedaro, nes čia – smėlio dugnas. Tačiau jūrose, kuriose yra turtinga jūros bendrija – pavyzdžiui, Norvegijos jūroje gali būti pažeidžiami koralai ir taip suardomas žuvų prieglobstis ir maitinimosi galimybė. Tinklai gali daryti neigiamą poveikį dar ir todėl, jog yra tiesiog pametami ir kurį laiką dar gaudo žuvį, ši juose pūva. Šią vasarą Lietuvos gamtos fondo specialistai atliko tyrimą, kurio metu iš Baltijos jūros ištraukė 1,5 tonos pamestos žvejybinės įrangos.
Nuo 2013 metų sausio 1 d. startuos Europos Sąjungos programa, kuria numatoma skatinti aplinkai draugiškos žvejybos metodus. Tam netgi bus skiriamas finansavimas, kurio dalis teks ir Lietuvai.
Per mažai kontrolės?
Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir rinkos skyriaus vyriausios specialistės Eugenijos Bukienės teigimu, visa Lietuvos rinkai pateikta Baltijos jūroje sugauta žuvis yra sužvejota tvariai, laikantis žuvų išteklių valdymo ir priežiūros priemonių, nustatytų pagal Bendrąją žuvininkystės politiką.
„Tenka kalbėtis su prekybos centrais, kurie sako, jog štai brangsta jūros ešerys. Kodėl? Jis brangsta dėl to, jog jo nebėra – pereikvoti šios žuvies ištekliai. Lietuvoje visai neseniai buvo išeikvota uotų populiacija, keletą sezonų leidus juos gaudyti neršto metu vardan eksperimento.
Yra rizika pereikvoti ir stintų išteklius. Tai kontroliuoti turinčius tarnybos ne visada dirba efektyviai. Šiuo metu viena ministerija kuruoja vidaus žvejybą, kita – išorės, joms ne visada pavyksta dirbti išvien. Turėtų būti viena institucija, besirūpinanti žuvų ir žvejybos sektoriumi. Kontrolė ir priežiūra būtų efektyvesnė, jeigu viskas būtų vienose rankose“, – mano specialistas.
Brakonierių prieš šventes nedaugėja
Nors gruodžio pabaigoje žuvies paklausa išauga, gamtosaugininkų teigimu, brakonieriavimo statistika šiuo laikotarpiu nėra bauginanti, nes ežerai apsnigti, pakrantės užpustytos.
„Per 3 šių metų ketvirčius šalyje nustatyta 30 procentais daugiau aplinkos apsaugos teisės pažeidimų nei per praėjusių metų 3 pirmuosius ketvirčius. Iš jų daugiau nei 80 procentų sudaro pažeidimai mėgėjiškos žūklės srityje. Panašus rodiklis – 76 procentai buvo ir pernai todėl ir pažeidimų mėgėjiškos žūklės srityje šių metų I-III ketvirtį nustatyta 30 procentų daugiau (t.y. 34 procentai nei per 2011 metų I-III ketvirtį. Per pirmus tris šių metų ketvirčius užfiksuoti 2509 mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimai“, – statistiką pateikia Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Lauris Martišius.
Pasak Bebruliškės kaime (Kazlų Rūdos savivaldybė) karpius auginančios bendrovės vadovo Elvio Januškevičiaus, per patį žuvies bumą šventiniu laikotarpiu brakonieriams čia nėra ką veikti – iš tvenkinių vanduo išleistas, žuvis suvežta į sandėlius. Tačiau šiltesniu metų laiku brakonieriai iš 100 tonų per metus užauginančios įmonės tvenkinių per sezoną nugvelbia po kelias tonas.
TIK FAKTAI:
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento Žuvininkystės politikos skyriaus duomenimis, pernai Lietuvos žvejybos įmonės Baltijos jūroje sugavo 15 990 t įvairių rūšių žuvų: 9730 t Baltijos šprotų, 2 655 t strimelių, 3 057 t menkių ir 452 t upinių plekšnių. Lyginant su 2010 metais, 2011– siais sugautas panašus kiekis žuvų, tačiau net 71 procentais padidėjo strimelių sugavimai.
Pernai Kuršių mariose sugauta 1139 t įvairių žuvų rūšių: karšiai (436,8 t), kuojos (314,2 t), sterkai (93,8 t), žiobriai (73,3 t), ešeriai (66,6 t), perpelės (43,9 t) ir plakiai (37,7 t). Karšių žvejybos kvota išnaudota 91 proc., sterkų – 80,1 proc.
Nemuno žemupyje per šį laikotarpį sužvejota 135,2 t žuvų, pagrindinę sugavimų dalį sudarė stintos (112,6 t). Stintų žvejybos kvota panaudota 37,52 proc.
Kauno mariose sugauta 68,8 t įvairių žuvų rūšių: kuojos (35,3 t), plakiai (14,6 t) ir karšiai (6 t). Čia karšių žvejybos kvota išnaudota 92,3 proc., bendri žuvų sugavimai palyginus su 2010 metais buvo 23,6 t mažesni.
Ežeruose ir upėse pernai didžiausią laimikio dalį sudarė seliavos (28,3 t), stintelės (7,7 t) unguriai (7,8 t) ir nėgės (3,08 t).
Įmonės pernai užaugino ir realizavo 3287,7 t įvairių prekinių žuvų, iš kurių ekologiniuose ūkiuose išauginta 944 t. Apie 95 procentų produkcijos sudarė karpiai. Realizuotos produkcijos už 25 mln. litų. Lyginant su 2010 – siais, pardavimai padidėjo 16 procentų, užaugintų žuvų kiekis – 3 procentais.
