Dažnas vairuotojas kasdien keliaudamas jam įprastu maršrutu pastebi partrenktų gyvūnų kūnus. Rečiau jie tampa gyvūno mirties kaltininkais, o dar rečiau – apie rastą gyvūną pranešama atsakingoms institucijoms. Tačiau dėl to nevertėtų kaltinti neapdairių vairuotojų. Kelių tvarkymu ir priežiūra užsiimančios įstaigos pačios vargiai žino, kas atsako už negyvų padarėlių surinkimą pakelėse ir kur keliauja surinkti kūnai.
Susisiekimo ministerijos kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas portalui GRYNAS.LT teigė, kad rasto negyvo gyvūno negalima tiesiog paimti ir išmesti bet kur. „Kiekvienoje teritorijoje už žuvusių gyvūnų pašalinimą nuo kelio atsako kelio savininkas. Gyvūnui surinkimui galioja nustatyta tvarka,“ - teigė ministerijos atstovas.
Lietuvoje kelių savininku gali tapti valstybė, rajonų savivaldybės, fiziniai ir juridiniai asmenys. Pasak H. Jurkuvėno, kiekvienas kelio valdytojas privalo prižiūrėti savo teritoriją - specialistas prilygina kelių tvarkymą įvairių statinių priežiūrai. Šalyje galiojanti kelių priežiūros tvarka reglamentuoja skirtingas gyvūnų šalinimo nuo kelio taisykles. Išskiriamos dvi kategorijos – laukiniai ir benamiai gyvūnai.
Užmušti laukiniai gyvūnai – atlieka?
Kalbant apie laukinių gyvūnų surinkimą pakelėse, už tai atsakingos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos. Vilniaus regiono kelių priežiūros ir saugaus eismo skyriaus inžinierius – saugaus eismo specialistas Eimantas Keršys pasakoja, kad kiekviename rajone yra įsteigti LMŽD skyriai, su kuriais bendradarbiauja kelių priežiūros tarnybos, radusios negyvus laukinius žvėris.
„Kadangi mes prižiūrime užmiesčio kelius, todėl naminių gyvūnų, kurie yra žuvę keliuose pasitaiko labai retai. Bet jeigu jau taip atsitinka, tada tarnyba kreipiasi į specializuotą įstaigą tame rajone, kuri turi tam tikrą įrangą jiems surinkti ir gabenti (šaldytuvai ir pan.), jie pasiima gyvūnus ir tada jau ne mūsų žinioje, kas toliau vyksta“, - teigia E. Keršys.
Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas patikino, kad už gyvūnų surinkimą atsako kelių priežiūros tarnybos. Tačiau paklausus, kur po surinkimo keliauja gyvūnų kūnai, specialistas tiksliai atsakyti negalėjo.
„Mano nuomone, gyvūnai yra pašalinami kaip gyvūninės kilmės atliekos. Mes esame kontroliuojanti įstaiga, jokių ūkinių funkcijų mes nevykdome“, - tikino S. Mikėnas.
Užmiestyje surinkti gyvūnus – medžiotojų atsakomybė
Pagal Aleksandro Stulginskio universiteto atliekų tvarkymo projekto apibrėžimus, gyvūninės kilmės atliekomis yra laikomi nugaišę, gimę negyvi arba negimę ar nužudyti gyvūnai, taip pat žmonių maistui neskirtos tokių gyvūnų dalys, įskaitant kraują, kaulus, odą, kailį, ragus, šerius, plunksnas, nagus ir vilną bei netinkami vartoti produktai, gauti ar pagaminti iš gyvūnų. Prie gyvūninės kilmės atliekų nepriskiriamos gyvūnų išmatos, srutos bei viešojo maitinimo įstaigų atliekos.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Stakytė antrina saugaus eismo specialistui E. Keršiui ir teigia, kad priklausomai nuo kelio statuso, gyvūnų gaišenas surenka ir tvarko medžiotojų būreliai. Miestuose žuvusių gyvūnų surinkimo ir naikinimo tvarką nustato miestų savivaldybės, dažniausiai šis įpareigojimas tenka komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms arba savivaldybių įstaigoms.
Naminiai gyvūnai ir „po mirties“ gyvūnai
Naminiai gyvūnai, turintis pastovią gyvenamąją vietą ir šeimininką turi tiksliai įstatymo nustatytą surinkimo ir šalinimo tvarką.
„Negyvus naminius gyvūnus leidžiama laidoti patiems šeimininkams savo sklypuose arba utiliziuoti juos teisės aktų nustatyta tvarka“, - tvirtina K. Stakytė.
Vilniaus mieste už transporto priemonių partrenktų gyvūnų surinkimą yra atsakinga „Grindos“ bendrovės benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba. Padalinio vadovė Agnė Stasiūnienė patikino, kad reaguojama yra į kiekvieną pranešimą apie negyvus gyvūnus ant kelio.
„Surinkimo intensyvumas priklauso nuo iškvietimų skaičiaus. Gaišenos yra surenkamos visą parą. Mes reaguojame į visų iškvietimus, svarbiausia, kad būtų pranešta. Surinkti negyvi gyvūnai yra vežami į Liudo Giros gatvę, į sanitarinę tarnybą. Gyvūnas yra aprašomas. Visų pirma, jis yra nuskenuojamas, užregistruojamas, įvertinamas jo amžius, lytis. Jei randamas čipas, tuomet pranešame šeimininkams, kad jų gyvūnas yra partrenktas“, - teigia A. Stasiūnienė.
Rasti negyvi gyvūnai yra laikomi specialiuose šaldytuvuose apie mėnesį. Vėliau „Rietavo veterinarinė sanitarija“ juos surenka ir išsiveža utilizacijai. Jei gyvūnas turėjo šeimininką, pranešus apie gyvūno mirtį, šis neprivalo pasiimti gyvūno iš jį radusios įstaigos.
„Leidžiame atvažiuoti, apžiūrėti, įsitikinti, kad čia jo gyvūnas. Jeigu turi galimybė – šeimininkas pats gali pasilaidoti augintinį, jei ne – palieka pas mus šaldytuve“, - pasakoja benamių gyvūnų sanitarinė tarnybos vadovė.
Tiesa, yra ir dar vienas kelias, kuriuo keliauja partrenkti gyvūnai:
