Kuršių nerijos nacionalinio parko vidinės miškotvarkos projektas – tai miško ūkio veiklos planas, skirtas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai nustatyti. Planas sudarytas 10 – čiai metų.
Linas Jonauskas
Mil­ži­niš­ki gais­rai tai vie­na pa­sek­mių, nes sau­si se­ni kal­na­pu­šių miš­kai tampa sau­so par­ako sta­ti­ne.

Naujajame Kuršių nerijos miškotvarkos projekte, kuris sudarytas 10-čiai metų, į miškininkystės klausimus pradėta žiūrėti plačiau. Į projektą integruoti Kuršių nerijai ypatingai svarbūs gamtotvarkinio pobūdžio ir priešgaisrinio miškų tvarkymo darbai, miškų tvarkymas susietas su gamtine aplinka, biologine įvairove.

Dešimties metų projekto įgyvendinimo laikotarpyje numatyti ypač didelės apimties darbai – tai gamtinę brandą pasiekusių kalnapušių kirtimas, miško kirtimai formuojant palves, ragų atvėrimai.

„Panašios apimties darbai nėra daryti ištisus de­šimt­me­čius – anks­čiau bu­vo tik so­di­na­ma ir ven­gia­ma ką nors iškirs­ti. Ta­čiau prieš šimt­me­tį so­din­tos kal­na­pu­šės jau bai­gė sa­vo bio­lo­gi­nio am­žiaus cik­lą, jos yra pa­se­nu­sios, pe­rau­gu­sios, nu­džiū­vu­sios. Mil­ži­niš­ki gais­rai tai vie­na pa­sek­mių, nes sau­si se­ni kal­na­pu­šių miš­kai tampa sau­so par­ako sta­ti­ne“, – sako aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Iš medžių gniaužtų bus vaduojamos pilkosios kopos

Kitas didelis iššūkis – tai nerijos ra­gų, apau­gu­sių miš­kais, švie­si­ni­mas. Pa­vyz­džiui, Bul­vi­kio, Per­val­kos, Prei­los ra­gai at­ro­do kaip miš­kų ma­sy­vai, tad no­rint atkurti smėlynų bendrijas bus ker­ta­mi me­džiai, ša­li­na­mi kri­tuo­liai, iš­va­lo­mas po­miš­kis.

Pokyčiai neišvengiami ir kopų papėdėse – tiek pajūrio, tiek pamario palvėse. Prieš keletą dešimtmečių čia bu­vo at­vi­ros vie­tovės, kuriose ga­nė­si gy­vu­liai. Bėgant laikui jos už­žė­lė ir kraš­to­vaiz­dis pa­ki­to. Me­dy­nais bai­gia už­žel­ti pilkosios ko­pos – čia taip pat numatyti suplanuoti kirtimai, kurie atvers „prarastas“ teritorijas.

Įgyvendinant miškotvarkos projektą keisis bendras Kuršių nerijos vaizdas – atsiras daugiau atvirų erdvių, daugės mišrių paprastosios pušies medynų.

Vi­si miš­ki­nin­kys­tės dar­bai vyks pa­ma­žu, eta­pais ir nuo­lat atidžiai ste­bint, ko­kį po­vei­kį jie da­ro kraš­to­vaiz­džiui, kaip jis kinta. Jau po pen­ke­rių me­tų miškotvarkos pro­jek­tas ir planai ga­li bū­ti per­žiū­ri­mi.