Tuo metu kai „Sartai 2012” lenktynių dalyviai džiaugėsi gerais rezultatais, gausiais apdovanojimais bei Stasio Kėriaus pagerintu lenktynių rekordu, gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ savanoriams užkliuvo fotografų įamžintas žirgas kruvinu snukiu lenktynių trasoje.
Organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė mano, jog lenktynių organizatoriai bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų daugiau dėmesio skirti varžybų dalyviams, apžiūrėti jų žąslus, nustatyti tam tikras taisykles.
„Karštam“ žirgui – skausmingesni žąslai
Renginį stebėję VMVT atstovas bei bendrovės „Sartų žirgynas“ vadovas jokių gyvūnų gerovės pažeidimų varžybose neįžvelgia ir teigia, jog atsakomybė už žąslus bei arklių priežiūra prieš ir po lenktynių krenta ant šeimininkų pečių.
„Aiškinamės, kas tam žirgui galėjo nutikti. Kiek kalbėjau su ristūnų augintojais, jie svarsto, kad galėjo plyšti lūpa ir nieko tragiško tame nemato, - dėstė tarnybos „Pifas“ vadovė Brigita Kymantaitė. - Kiekvieno augintojo reikalas, kokius žąslus jis įdės savo žirgui. Jų yra įvairiausių – nuo švelnių iki labai griežtų. Ir karštam žirgui reikėtų griežtesnių žąslų, stipriau patraukus galėjo plyšti lūpa. Vis dėlto kiti žirgų augintojai komentaruose rašo, jog žirgui galėjo būti nuskeltas ar net apskritai su žąslais išmuštas dantis. Kreipiamės į valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad sužinotume, kokie nustatyti gyvūnų gerovės pažeidimai, ar gyvūnai buvo sužaloti.“
Apskritai nepritaria lenktynių idėjai
Paklausta, ar apskritai teisinga rengti lenktynes spaudžiant daugiau nei 20 -ies laipsnių šalčiui B. Kymantaitė atsako, jog nepritartų joms nei žiemą, nei vasarą: „Aš esu prieš gyvūnų naudojimą pramogai vien dėl kokio nors ponaičio azarto. Todėl tos lenktynės man nepatinka nei vasarą nei žiemą. Žirgai yra tramdomi, man patvirtino, kad gali būti naudojami net metaliniai žąslai ir dar griežtesnės priemonės ypač energingiems ar jauniems žirgams. Man labai baisu stebėti šunis su dygliuotais ar smaugiančiais antkakliais – taip ir čia. Manau, kad valdomas žirgas vis tiek jaučia skausmą.“
Kita vertus, pabendravusi su žirgų augintojais moteris buvo patikinta, kad rūpestingi šeimininkai žirgus laiko šiltai, po lenktynių iškart užkloja apklotais, be to - kasdien treniruoja bėgti tokiu oru.
„Tačiau, kaip man aiškino žirgų augintojai, lenktynės tokiu oru yra rizika, ir ją žirgų šeimininkai turi prisiimti. Girdėjau gandą, kad į lenktynes vietoj 96 atvyko tik 54 dalyviai. Vadinasi, žmonės greičiausiai nusprendė, kad tai netinkamos sąlygos žirgams, nusprendė jais nerizikuoti,“ - svarstė Brigita Kymantaitė.
Žirgų, kaip ir žmonių sporte traumų pasitaiko
„Tai jokiu būdu nėra žiaurus elgesys su gyvūnu! - išgirdęs klausimą nustebo bendrovės „Sartų žirgynas“ direktorius Edgaras Jeninas. - Lenktynėse dalyvavo apie 60 žirgų, tai kraujuojančius pastebėjau du. Vienas jų - žemaitukas iš Sartų žirgyno. Gali būti, kad žirgas persikando liežuvį. Jei tai eržilas, naudojamas veisimui – tai dažniausiai „nervuotas“ ir trasoje būna neramus. Žirgų sporte pasitaiko traumų, gali ir žąslai įžnybti į liežuvį.“
Edgaras Jeninas kritiką dėl žirgų kankinimo stingdančioje temperatūroje atremia palyginimu su olimpiniu žiemos sportu.
„O kaip slidininkai čiuožia varžybose? Ar biatlone ? Jiems irgi varvekliai nutįsę nuo ūsų, tačiau varžosi, kokia temperatūra bebūtų. Jei tai kenktų žirgams, tokia sporto šaka jau būtų išnykusi. Juk ristūnai bėga ir žiemą, ir vasarą, Suomijoje yra taisyklė neorganizuoti varžybų, jei yra daugiau nei 25 laipsniai šalčio. O čia buvo kokia 18 laipsnių šalčio, visai ramu, saulutė švietė ir to šalčio netgi nesijuto. Žirgai juk tam treniruojami 6 dienas per savaitę“, - teigė vyras.
„Sartų žirgyno“ direktorius pridūrė, jog su pasiruošimu žirgai ant Sartų ežero išbuvo apie 35 – 40 minučių, o treniruodamiesi jie bėga gerokai didesnius atstumus.
„Žinoma, gali būti nepasiruošusių žirgų, todėl jie ir dalyvauja atrankinėse rungtyse. Jei žirgas bėga lėčiau, neišgali, jis ir neregistruojamas lenktynėms,“ - pridūrė E. Jeninas. - Be to prisiminkime, kad buvo pasiektas trasos rekordas. Jei žirgams būtų šalta, jie bėgtų keliomis minutėmis lėčiau. Taip jau įprasta žirgų sporte.“
Vyras pridūrė, kad savininkai turėtų pasirūpinti savo žirgais, nes žino, kur važiuoja. Žirgai iš karto vedami į arklidę, ten apdengiami, pavedžiojami, kol aprimsta kvėpavimas ir nuvedami į gardą. E. Jenino teigimu, jei kuris nors šeimininkas paliktų žirgą šalti lauke, būtų įspėtas čia pat budinčių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų.
„Vyksta žirgų identifikavimas, patikra. Zarasų maisto ir veterinarijos tarnyba nėra tokia nuolaidi, kad ko nors nepastebėtų, ar pastebėję neperspėtų. Čia viskas vyksta labai griežtai“, - teigė vyras.
Žaizdos dėl žąslų - atsitiktinumas
„Žąslai kiekvienam žirgui parenkami individualiai, - aiškino E. Jeninas. - Jų yra visokių modelių ir priklauso, kokiam žirgui kokių žąslų reikia: ar platesnių, ar siauresnių, ar plastikinių, ar guminių. Darbiniams arkliams netgi naudojami laužtukinio pobūdžio žąslai, tačiau ristūno nė vieno su tokiais žąslais nepastebėjau. Jie skirti pasukti žirgą į kairę ar į dešinę, taigi tikrai turi didelės įtakos rezultatui. Tai nėra skausmą sukeliančios priemonės, tik reikia pripažinti, kad mažiau paklusniems žirgams taikomi griežtesni žąslai. Tai reiškia, jog jie yra plonesni ir jų poveikis žirgo nasrams yra stipresnis. Tačiau visame žirgų sporte žirgai valdomi žąslais, o jojami žirgai – dar ir blauzdomis.“
Vyras teigė, jog žąslai nežaloja žirgo nasrų, tad tokie atsitikimai kaip šių metų lenktynėse yra daugiau atsitiktinumai.
Veterinaras: atrodo žiauriai, bet tai tiesiog gleivinės įdrėskimas
Žirgų sveikatą „Sartai 2012” lenktynių metu stebėjęs Zarasų maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Artūras Vaitkevičius teigė matęs kraujuojantį žirgą, tačiau nevertinantis to kaip netinkamo elgesio su žirgu. Į veterinarą žirgo savininkas nesikreipė.
„Kadangi žąslų geležis šalta, manau galėjo pritraukti, prišalti. Čia gal ir šeimininko kaltė, jei įkišo šaltus žąslus į nasrus, bet čia dabar jau niekas neatsakys. Paskui timptelėjo vadeles ir galėjo įdrėksti gleivinę. Iš nuotraukos atrodo tikrai žiauriai, tarsi dantys būtų išdaužyti, bet ten bus tiesiog gleivinės pažeidimas“, - kalbėjo Zarasų VMVT atstovas.
„Šeimininkai ir važnyčiotojai tikrai nėra tokie sadistai, kad įdėtų sušalusius žąslus žirgui į burną. Jie yra sušildomi, o būdami burnoje nemanau, kad pasiekia minusinę temperatūrą. Šalčio tikrai negalime kaltinti. Jei tai jaunas žirgas – gali būti, kad meta dantis ir po to taip pat gan gausiai bėga kraujas,“ - prieštaravo prišalusių žąslų versijai E. Jeninas.
VMVT atstovas patvirtino, kad kraujas lašėjo iš žirgui iš burnos, ne iš šnervių. Jis pridūrė, jog dėl žąslų tipo ar medžiagos, iš kurios jie pagaminti, sprendžia šeimininkas, VMVT darbuotojai to nevertina ir netikrina. A. Vaitkevičius teigė neužfiksavęs jokių gyvūnų gerovės pažeidimų, nei dėl įvykusių nedidelių traumų, nei dėl šalčio.
„Lenktynės vykdavo ir prie 23 ir prie 25 laipsnių šalčio. Šiemet per pačias lenktynes buvo gal 18 laipsnių šalčio. Man atrodo, kad diskusijos, ar rengti lenktynes, ar ne vyko daugiau dėl vidinių konfliktų tarp organizatorių – ne dėl realios grėsmės, - aiškino A. Vaitkevičius. - Darbiniais arkliais ir prie stipresnių šalčių veža malkas, ir nieko. Jie pripratę, nes jei nebūtų pripratę, taip pervarius per ežerą visi atgultų.“
