Gegužės pabaigoje Europos Parlamente (EP) buvo nagrinėjama ES Zoologijos sodų ataskaita. Paaiškėjo, kad Lietuvoje veikiantys du zoologijos sodai neatitinka minimalių ES bei Lietuvos laukinių gyvūnų apsaugos įstatymo reikalavimų. Lietuva privalo pašalinti pažeidimus, kitaip jai gali grėsti baudos arba zoologijos sodai gali būti uždaryti.

Grubūs pažeidimai

Ataskaitą apie Lietuvos zoologijos sodų veiklą atliko ir pristatė laukinių gyvūnų apsaugos fondas „Born Free“, kartu su Europos ENDCAP koalicija bei dalyvaujant Lietuvos gyvūnų gerovės tarnybai „Pifas“.

Gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ direktorė Brigita Kymantaitė teigė, kad tyrimo metu buvo rasta daug grubių pažeidimų.

„Radome sergančių, neprižiūrėtų gyvūnų. Narvai neatitinka keliamų reikalavimų, kai kurioms rūšims jie yra per maži. Taip apribojama natūrali gyvūnų laisvė. Gyvūnams, kurie rausia gamtoje, kapsto uolas ir panašiai, nesudarytos sąlygos, kad jie galėtų elgtis kaip gamtoje. Jie negali net minimaliai išreikšti savo natūralios elgsenos, būdami nelaisvėje“, – apie prastą Lietuvos zoologijos sodų padėtį kalbėjo direktorė Brigita Kymantaitė.

Veikia be leidimų

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad du Lietuvoje veikiantys zoologijos sodai turi veiklai išduotas licencijas, o dar trys – tokią veiklą vykdo negavę leidimo. Direktorės Brigitos Kymantaitės teigimu, valdžios institucijos neprižiūri, kad viskas būtų tinkamai sutvarkyta.

„Valdžia likusių 3 parkų, nepripažįsta kaip zoologijos sodų, nors pagal apibrėžimus jie turėtų turėti tokį statusą. Tokios įstaigos turėtų būti licencijuojamos ir tikrinamos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus atstovų. Tačiau tai nėra daroma“, – pabrėžė B. Kymantaitė.

Grūto parkas, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras ir Klaipėdoje esantis gamtininkų centras „Mini Zoo“, šie parkai visus metus veikė nelicencijuotai, be institucijų leidimo. Direktorė pridūrė, kad institucijos į tai nekreipė dėmesio, neprašė leidimų iš šių parkų, o jie savo ruožtu nesikreipė, kad gautų tokius leidimus.
B. Kymantaitė
Radome sergančių, neprižiūrėtų gyvūnų. Narvai neatitinka keliamų reikalavimų, kai kurioms rūšims jie yra per maži. Taip apribojama natūrali gyvūnų laisvė. Gyvūnams, kurie rausia gamtoje, kapsto uolas ir panašiai, nesudarytos sąlygos, kad jie galėtų elgtis kaip gamtoje. Jie negali net minimaliai išreikšti savo natūralios elgsenos, būdami nelaisvėje.

Institucijų požiūris nesuprantamas

Direktorė B. Kymantaitė teigė, kad valstybinių institucijų atstovų nuomonė šiuo klausimu, jiems, tyrimą atlikusiems atstovams, nesuprantama.

„Jie (zoologijos sodų vadovybė - red. past.) galvoja, kad tai kažkoks patikrinimas, kontrolė, vietoj to, kad tai priimtų, kaip iniciatyvą, kuri skatina gyvūnų gerovę. Ir toks požiūris yra ne tik Lietuvoje, bet visur, kur buvo atliktas šis tyrimas. Tyrimas buvo atliktas dėl to, kad būtų atkreiptas dėmesys į gyvūnus, jų gerovę, ir valstybinės institucijos imtųsi priemonių šalinti pažeidimus, jeigu tokių būtų rasta“, – kalbėjo B. Kymantaitė.

Šis ES zoologijos sodų tyrimas buvo inicijuotas ir atliktas Didžiosios Britanijos nevyriausybinio sektoriaus iniciatyva.

„Pifas“ direktorė, kartu su laukinių gyvūnų apsaugos fondo „Born Free“ atstovu susitiko su Aplinkos ministerijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais, kuriems pristatė ataskaitą ir rastus pažeidimus.

„Prieš kelionę į Europos Parlamentą nuvykome pas atstovus. Iš jų išgirdome, jog tai yra mūsų asmeninė nuomonė, nors tyrimas atliktas užfiksuojant visus pažeidimus tiek vaizdo kameromis, tiek fotoaparatais. Visus įrodymus, kurie parodo, pažeidimus, mes galime pateikti“, – patvirtino B. Kymantaitė.

Gali grėsti baudos

„Pifas“ direktorė patikino, jog per kelias savaitės bus paruoštas ir išsiųstas darbo planas Aplinkos ministerijai. Jame bus išdėstyti, kokie yra nustatyti pažeidimai, bus prašoma Aplinkos ministerijos atstovų, kad jie atsakytų ar sutinka su esamais pažeidimais.

„Jeigu nesutiks pašalinti pažeidimų, imsimės kitų priemonių. Kreipsimės į Europos parlamentą, kad jie būtų verčiami tai padaryti. Tokiu atveju, Lietuvai gali grėsti baudos. Galvojame, kad duosime 2 mėnesių terminą, per kuriuos šie pažeidimai turės būti pradėti šalinti. Jeigu jie nebus šalinami, arba valstybinės institucijos nesutiks su šiais pažeidimais, tai po dviejų metų turime teisę kreiptis į ES teismą“, – apie sudėtingą padėtį kalbėjo B. Kymantaitė.

Ispanijoje praėjusiais metais dėl grubių pažeidimų ir jų nepašalinimo, buvo uždaryti 8 zoologijos sodai.

Klaidingas zoologijos sodų skaičius

Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius teigė, kad reikia atsakingai vertinti zoologijos sodų direktyvą.

„Tai ne pažeidimai, o Europos Bendrijos zoologijos sodų direktyvos vertinimo įgyvendinimas. Ji reguliuoja gyvūnų laikymą registruotuose zoologijos soduose“, – kalbėjo skyriaus vedėjas S. Paltanavičius.
S. Paltanavičius
„Plėsime voljerus, juos optimizuosime, pritaikysime gyvūnams ir lankytojams. Kadangi Lietuvos zoologijos sodą, perėmėme pernai, Aplinkos ministerija daro didelius žingsnius, pradėjo pirmuosius finansavimus. Kol kas yra teisiniai planavimai, dokumentų rengimai. Taip pat esame numatę pasitelkti ES lėšas. Tikimės, kad Lietuvos zoologijos sodas per keletą metų turėtų priartėti prie Europos parkų.

Jo teigimu, informacija, kad Lietuvoje yra 5 zoologijos sodai iškreipia tikrąją padėtį.

„Lietuvoje yra 2 oficialiai registruoti zoologijos sodai. Todėl deklaravimas, kad Lietuvoje yra 5 zoologijos sodai, neatitinka tiesos ir klaidina. Vertinimas vyko neoficialiai, laukinių gyvūnų apsaugos fondo „Born Free“ atstovas keliavo po Lietuvą ir lankėsi Grūto parke, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centre ir Klaipėdoje esančiame gamtininkų centre „Mini Zoo“. Šie parkai nesiekia zoologijos sodų statuso, tad jų negalime priskirti prie zoologijos sodų. O būtent jie ir buvo priskirti prie zoologijos sodų. Todėl vertinti pagal šias sąlygas, mes galime tik du Lietuvoje veikiančius zoologijos sodus“, – pabrėžė S. Paltanavičius.

Privalo gauti leidimus

Skyriaus vedėjas pridūrė, kad tie, kas nori vykdyti zoologijos sodo veiklą, turi kreiptis į juos, kad gautų leidimą.

„Žmogus gali turėti puikiausią gyvūnų kolekcijos rinkinį, tačiau jis nenori tokio statuso. Tai savanoriškas veiksmas. Leidimus išduoda mūsų sistema, kai įsitikina, kad institucijos atitinka zoologijos sodams steigti keliamus reikalavimus“, – teigė S. Paltanavičius.
Oficialiai Lietuvoje yra 2 zoologijos sodai: Lietuvos zoologijos sodas esantis Kaune ir Lietuvos Jūrų muziejus ir delfinariumas, esantis Klaipėdoje.

Lauks oficialių išvadų

Skyriaus vedėjas teigė, kad neoficialiai su ataskaita jau buvo susipažinęs.

„Born Free“ atstovas pristatė parengtą ataskaitą. Jis savo ataskaitoje paminėjo, kad direktyvos perkėlimas į Lietuvos teisę yra atliktas puikiai. Dabar lauksime Europos parlamento išvadų, nes „Born Free“ apsaugos fondas mums pristatė visa tai neoficialiai. Kai kurias pastabas nurodėme, kad jos nėra tikslios. Turėdami oficialias išvadas būsime įgalioti kažką daryti“, – apie būsimus planus kalbėjo S. Paltanavičius.

Bandys priartėti prie Europos lygio

Skyriaus vedėjas patikino, kad šiuo metu didelis dėmesys bus skiriamas Lietuvos zoologijos sodui.

„Mūsų pagrindinis objektas šiuo metu yra Lietuvos zoologijos sodas. Bus permainų: naujas zoologijos sodo planavimas, naujos investicijos. Kol kas tik 40 procentų zoologijos teritorijos išnaudota yra naudingai“, – apie naujus planus užsiminė S. Paltanavičius.

S. Paltanavičius patvirtino, jog bus siekiama, kad Lietuvos zoologijos sodas priartėtų prie tokio lygio, koks yra Europoje.

„Plėsime voljerus, juos optimizuosime, pritaikysime gyvūnams ir lankytojams. Kadangi Lietuvos zoologijos sodą, perėmėme pernai, Aplinkos ministerija daro didelius žingsnius, pradėjo pirmuosius finansavimus. Kol kas yra teisiniai planavimai, dokumentų rengimai. Taip pat esame numatę pasitelkti ES lėšas. Tikimės, kad Lietuvos zoologijos sodas per keletą metų turėtų priartėti prie Europos parkų“, – apie pokyčius kalbėjo skyriaus vedėjas S. Paltanavičius.