„Strategijoje labai aiškiai pasakyta, kad atliekos arba kuras, pagamintas iš atliekų, negalės būti importuojamas, įvežamas į Lietuvą, o tai reiškia, kad dar dviejų būsimų atliekų deginimo gamyklų – vienos Kaune, kitos Vilniuje – galingumai nebus didesni nei susidarančių arba galinčių susidaryti po rūšiavimo atliekų kiekis“, – trečiadienį, pristatydamas atliekų tvarkymo planą, žiniasklaidai sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Šiukšlių išvežimo mokestis skils į pastovią ir kintamą dalis
Nuo 2016-ųjų bus įvedama ir konteinerinė atliekų tvarkymo sistema – už komunalines atliekas mokės visų nekilnojamojo turto (NT) objektų, kurių paskirtis yra gyvenamoji, savininkai – daugiabučių ar individualių namų, garažų šeimininkai, sodininkų ir kitos bendrijos.
Už šiukšlių išvežimą ir sutvarkymą NT savininkai mokės pastovią ir kintamąją dalis. Pastoviąją mokesčio dalį, vadinamąjį „abonentinį“ mokestį, numatoma skirti atliekų rūšiavimo gamyklų, sąvartynų, didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų šalinimo aikštelėms įrengti ir kitai infrastruktūrai išlaikyti. Tuo metu kintamoji rinkliavos dalis priklausys nuo konkretaus būsto išmestų atliekų kiekio.
Iki dešimtmečio pabaigos - pusė perdirbamų atliekų
Po pusantrų metų gyventojų lauks ir dar viena naujovė – pakuočių depozito sistema. Vartotojams reikės mokėti užstatą ne tik už daugkartinę stiklo, bet ir vienkartinę metalo, plastiko ir stiklo tarą – PET butelius, skardines ir panašiai.
Tikslios užstato už tarą kainos neįvardijantis V. Mazuronis preliminariai skaičiuoja, kad užstato suma svyruos tarp 30-35 ct. Galutinę pakuotės kainą prieš įvedant depozito sistemą nustatys Vyriausybė.
Pagal ES direktyvą iki 2015 m. taip pat būtina užtikrinti, kad savivaldybėse būtų atskirai renkamos stiklo, popieriaus, plastiko ir metalo pakuočių atliekos, o nuo 2020 metų šių pakuočių atliekų atskiras rūšiuojamasis surinkimas sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. nuo visų į rinką išleistų pakuočių.
