Į Nerį vis dar srūva nevalytos nuotekos

GRYNAS.lt pavasarį jau rašė apie skaitytojų pastebėtus galimus taršos atvejus Neryje. Tuo metu kalbinti vandenvalos specialistai ir vandens tyrimus atliekantys Aplinkos ministerijos (AM) Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus atstovai tikino, kad vandens būklė yra nuolat stebima. Maža to, Neries vandens būklė buvo įvertinta kaip gera arba labai gera.

„Upių ekologinė būklė yra vertinama pagal „Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką”. Vienas iš upių ekologinės būklės vertinimo kriterijų yra fizikinių-cheminių kokybės elementų vidutiniai-metiniai rodikliai. Pagal paskutinio Neries upės mėginių ėmimo duomenis upės būklė atitinka labai geros ar geros upės būklę“, - gegužės mėnesio tyrimo rezultatus komentavo AM specialistė Stasė Šivienė.

Vis dėlto, žvejai kalba ką kita. Jie sako, kad šiemet Neryje dar nėra pagavę jokios žuvies. Kaip gi taip - vanduo švarus, tačiau žuvims nebetinkamas? Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vadovas Tomas Virbickas siūlo neskubėti su tokiomis išvadomis.
Neries vanduo ties Gariūnais/ Skaitytojo Gedimino nuotr.

„Vandens kokybės tyrimus atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, jie tiksliai pasakytų skaičius, kokie teršalai ten nustatomi. Aš galiu pasakyti, kad tos taršos yra, bet jinai atplaukia iš Baltarusijos ir tai yra daugiausiai organinė tarša – nevalytos nuotekos. Anksčiau šita problema buvo žemiau Vilniaus, nes Vilnius išmesdavo labai daug nevalytų nuotekų, dabar, kai pastatė vandens valymo įrenginius, situacija tapo nepalyginamai geresnė“, - aiškina T. Virbickas.

Pasiteiravus, ar tai reiškia, kad žmonėms maudytis Neryje nereikėtų bijoti, pašnekovas svarstė, kad reikėtų vasaros periodu pasekti, koks yra žarninių lazdelių (Escherichia coli, arba e.coli) indeksas ir pagal tai spręsti, ar į vandenį lįsti, ar ne.

„Iš tikrųjų Neris nėra tokia užteršta (kaip manoma – red. past.). Negali sakyti, kad vanduo būtų visiškai švarus, bet negali sakyti, kad ir visiškai užterštas. Tarkime, Nemune aš tikrai nerekomenduočiau maudytis. Tiek aukščiau Kauno, tiek žemiau – nesvarbu kur. Ten didesnė tarša, ta pati biogeninė tarša, bet nepalyginamai didesnė. Ten yra pavojus užsikrėsti – per žaizdas, žaizdeles gali būti kraujo užkrėtimas“, - dėstė T. Virbickas.

Žuvų mažėjimo nepastebi

Ar Neryje dėl taršos ženkliai galėjo sumažėti žuvų, T. Virbickas teigė, kad tokių tendencijų Gamtos tyrimų centro specialistai neužfiksavo. 

„Matosi, kad tai yra svyravimas. Yra dvi medalio pusės. Iš vienos pusės, gali būti, kad rudeninių žuvų sumažėja dėl daugiau lašišų, sugrįžtančių į upes, kadangi jos yra ganėtinai agresyvios, jos kitas žuvis nubaido. Kita vertus, sunku pasakyti, kas pas mus atplaukia su vandeniu iš Baltarusijos ir kada tai yra paleidžiama. Neryje periodiškai vandens rodikliai yra matuojami, bet kai būna ledo dangos periodas ar dar kažkas... Baltarusijos pusėje yra akivaizdu, kad vanduo yra ganėtinai stipriai paterštas. Lietuvos pusėje jis lyg ir apsivalo, kur Žeimena įteka, jis lyg ir atsiskiedžia ir visai švarus pasidaro“, - pasakojo T. Virbickas.

Nors tiksliai pasakyti, kokie teršalai Baltarusijos pusėje nuteka į Nerį negalima, specialistas spėjo, kad didžiąją dalį jų sudaro nevalytos miesto nuotekos.

Palei Nerį – dvi maudyklos, palei Nemuną – tik rekreacinės zonos

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja Gražvydė Norkienė GRYNAS.lt informavo, kad prie Nemuno oficialių maudyklų nėra įrengta, yra paliktos tik rekreacinės zonos. Prie Neries yra dvi oficialios maudyklos – Valakampiuose ir Žirmūnuose. Palei Nerį viena rekreacinė zona yra stebima ir Jonavos mieste.

Specialistė sutinka, kad ten, kur yra įrengtos oficialios maudyklos, galima būtų daryti išvadą, kad vandens būklė yra tinkama maudymuisi. Tiesa, šiemet vasaros sezono metu buvo kelis kartus viršyta leistina vandens kokybės norma: „Neries upėje šiemet Žirmūnų paplūdimyje vieną dieną birželio 16 d. buvo nustatyta trumpalaikė tarša, 19 d. buvo imtas pakartotinis tyrimas ir jokios taršos jis neberodė. Nemuno rekreacinėse zonose Kauno miesto savivaldybė irgi tyrė vandenį – buvo tirta zona prie Panemunės senojo pėsčiųjų tilto – ten būklė visą laiką buvo gera. Panemunės senasis buvęs papūdimys šiuo metu nebenaudojamas kaip paplūdimys – tik kaip rekreacinė zona – irgi atitiko reikalavimus“, - tyrimų duomenis pateikė G. Norkienė.
T. Virbickas
Iš tikrųjų Neris nėra tokia užteršta. Negali sakyti, kad vanduo būtų visiškai švarus, bet negali sakyti, kad ir visiškai užterštas. Tarkime, Nemune aš tikrai nerekomenduočiau maudytis.

Trumpalaikę taršą pašnekovė apibūdino kaip žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių kiekio padidėjimą, viršijantį higienos normą. Leistinose normose numatoma, kad žarninių enterokokų būtų ne daugiau 100 vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių - ne daugiau kaip 1000/100 mililitrų. Kai norma yra viršijama, už tai atsako savivaldybės.

Kodėl palei Nemuną nėra įrengtos nė vienos oficialios maudyklos, o tik rekreacinės zonos G. Norkienė teigė, kad tokius dalykus sprendžia savivaldybės: „Savivaldybės turbūt jų netraktuoja kaip maudyklų ir neskiria tokio dėmesio kaip oficialiai prižiūrimoms maudykloms. Jos ar negali, ar neįsipareigoja atlikti visų higienos normų reikalavimų ir dėl to tik tiria vandens kokybę. Galbūt ten nėra nei persirengimo kabinų, nei tvarkomas šiukšlių išvežimas ir t.t. Tiesiog palikta pačių žmonių nuožiūrai, ar jie nori, ar ne toje vietoje maudytis“.

Sveikatos specialistė patvirtina, kad tiek Neryje, tiek Nemune žmonės maudytis gali, tiesiog ten, kur nėra įrengta oficialių maudyklų, jie patys už save ir atsako.

Dėl Nemuno taršos Baltarusijos kaltinti negalima

Apie Nemune pastebėtus teršalus GRYNAS.lt redakciją informavo ir skaitytojai. Vienas jų atsiuntęs keletą nuotraukų nerimavo, ar teršalai nėra pavojingi. Tuo metu kalbinti Kauno miesto agentūros specialistai konstatavo, kad tai tėra paviršinis nevalytas miesto nuotekų vanduo ir leistinų normų neviršija.
Teršalai Nemune

Nemuno vandens kokybe šią vasarą susirūpino ir viešoji įstaiga „Rūpi“. Jų tyrimo objektu tapo vandens pokytis nuo Baltarusijos sienos iki vietos, kur Nemunas įteka į Kuršių marias. Tyrimo metu buvo užsibrėžta paneigti ar patvirtinti mitą, kad vanduo iš Baltarusijos įteka užterštas ir kad Lietuvoje taršos šaltinių nebeliko, o mūsų upėmis teka švarus ir numatomas normas atitinkantis vanduo. 

Nemuno vandens mėginiai buvo paimti 2013 metų birželio mėnesį. Tyrimo metu buvo paimti 9 paviršinio Nemuno vandens mėginiai iš atkarpos nuo Baltarusijos sienos iki Rusnės, 5 Neries upės mėginiai, vienas Galvės ežero vandens Trakų mieste mėginys ir atlikti Biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7), Amonio kiekio nustatymo ir Bichromatinės oksidacijos nustatymo tyrimai.

Nepriklausomas tyrimas atskleidė, kad Nemuno užterštumas nuotekomis bei pramonine veikla upei tekant Lietuvoje (nuo Baltarusijos sienos iki Rusnės) išauga beveik 4 kartus, o tai rodo, kad mūsų šalyje upės vanduo vis dėlto yra stipriai teršiamas. Tyrėjai daro išvadą, kad Nemunui tekant Lietuvos miestais ir miesteliais, vandens upės tarša kinta ir didžiausią amonio koncentraciją pasiekia prieš Kauno HE, o pramonės bei trąšų kiekis labiausiai išauga Rusnės teritorijoje.
A. Stabingis
Man kažkaip labai užstrigo ta sąvoka „normalus“. Aš įsivaizduoju, kad normalus vanduo yra toks, kurį pasemi į stiklinę ir geri. Tačiau Lietuvos upėms taikomi standartai yra vos ne nuotekų vandeniui. Mano prielaida, kad  Nemuno vanduo laikomas vos ne nuotekų vandeniu.

Plaukiant baidarėmis dingsta noras maudytis

Viešosios įstaigos „Rūpi“ vienas įkūrėjų Aurimas Stabingis prisiminė atlikto tyrimo priešistorę: „Praeitais metais keliavome su baidarėmis nuo Baltarusijos sienos iki Nidos. Kelionė truko penkias su puse dienos. Vizualiai plaukiant baidare matėsi labai didelis vandens pokytis. Žmonės juk, kai eina į ežerus maudytis, irgi mato, kur vanduo skaidrus, kur kvepia, o kur pradeda smirdėti ir išsiskiria putos“.

Vyras sako, kad prie pat Baltarusijos sienos Nemuno vanduo buvo pakankamai švarus, tinkamas net gerti. O štai nuo Alytaus vandens kokybė ėmė ženkliai prastėti.

„Mes padarėmė tyrimą atitinkamai pagal tai, kaip matėme, kad vizualiai keičiasi vanduo. Už Alytaus net sutikome žmogų ir jo pasiteiravome, kas čia taip smirda. Sako – jau nuo sovietų laikų taip smirda, kažkokios nuotekos įeina į upę ir niekas nieko nedaro. Birštone labai smarkiai matėsi vandens užputojimas, kuris tęsėsi kokius 5-10 km. Kauno mariose vanduo žydėjo, buvo žalias žalias. Kai kuriose vietose net išlipti iš baidarės buvo sunku. O žydėjimas ką reiškia? Kad vandenyje yra daug nitratų, amonio. Nuo Kauno visas vanduo yra toks, kad mes net nenorėjome maudytis – vanduo drumzlinas, blogo kvapo...“, - savo įspūdžiais dalijosi A. Stabingis.

Upių vandeniui taikomi per švelnūs standartai

A. Stabingis sako, kad tyrimo metu paimti vandens mėginiai parodė, kad amonio koncentracija prie Baltarusijos sienos visiškai maža, po to ji šokteli aukštyn.

„Mes klausėme laboratorijoje, kaip tai reikėtų traktuoti. Pagal nežinau kokius standartus, viskas yra gerai - vanduo normalus. Toliau mes nesiaiškinome, bet man kažkaip labai užstrigo ta sąvoka „normalus“. Aš įsivaizduoju, kad normalus vanduo yra toks, kurį pasemi į stiklinę ir geri. Tačiau Lietuvos upėms taikomi standartai yra vos ne nuotekų vandeniui. Toms nuotekoms yra visiškai kitokie standartai – galbūt tam tikras chemikalų kiekis yra visiškai normalu. Man asmeniškai nėra normalu į aplinką šalinti bet kokius chemikalus. Jaučiu neatitikimą tarp to, kai sakoma, kad vanduo yra geras ir to, kaip jis atrodo vizualiai“, - savo nuogąstavimus išsakė visuomenininkas.

A. Stabingis pabrėžia manantis, kad upių vandeniui taikomi standartai yra per švelnūs ir mes kaip šalis per daug sau nuolaidžiaujame. „Vengčiau maudytis Nemune nuo Alytaus iki Rusnės. Už Kauno žmonės maudosi vasarą, bet, manau, tai daro iš didelės bėdos. Daug reikalavimų nekeliant, galima, bet ta upė tikrai užteršta“, - svarsto vyras.

Pašnekovas sako nesuprantantis, kodėl mes negalime sau pripažinti, kad Nemuno ir Neries vanduo užterštas ir imtis tą problemą spręsti. „Čia nereikia kaltų ieškoti. Visi teršiame, iš visų butų eina nuotekos, bet sau pasakyti tai atvirai dabar, nėra jokio nusikaltimo. Tik tada gali siekti pokyčių, kai žinai, kurioje vietoje esi dabar“.

Vyras pripažįsta, kad su tyrimu buvo iniciatyvų supažinti ir aplinkosaugininkus, kitus specialistus, tačiau didelio noro įsigilinti ir padėti iš jų nesulaukta. „Mes Lietuvoje turime dvi dideles upes – Nerį ir Nemuną, kurias ir ištyrėme. Galbūt reikėjo paimti kokią Dubysą ir palyginti. Siūlau ištirti kitų šalių upes, kurios pasižymi švariu vandeniu arba vizualiai švarias upes Lietuvoje ir palyginti“, - pasiūlymą specialistams pateikė A. Stabingis.