Anglies dioksidas atmosferoje yra ne tik kvėpavimo takų negalavimų priežastis: padidėjusi anglies dioksido koncentracija skatina šiltnamio efektą Žemėje, dėl to tirpsta Arkties jūros ledynai, keičiasi klimatas. Be pramonės, transporto taršos, CO2 kiekį didina ir įsiplieskę didžiuliai gaisrai, kurių metu į atmosferą išmetamas milžiniškas kiekis anglies dioksido.
Šias problemas tiria ir Lietuvos mokslininkai. Štai Dariaus Čeburnio, Vidmanto Ulevičiaus, Kęstučio Kvietkaus darbų ciklas „Atmosferos aerozolio dalelės: fizinės-cheminės savybės ir įtaka klimato kaitai, oro taršai ir sveikatai“ šiemet net įvertintas 2011 m. Fizinių mokslų premija.
Pasak Lietuvos fizikos instituto Aplinkos fizikos ir chemijos laboratorijos vedėjo dr. Vidmanto Ulevičiaus, tolimųjų pernašų tarša yra aktuali problema, nes užterštas oras keliauja nuo vienos valstybės prie kitos. Štai 2008 m. kovo 31 d. – balandžio 3 d. ir 2009 m. balandžio 2–8 d. laikotarpiais Lietuvoje buvo užfiksuotas itin aukštas aerozolinio anglies dioksido kiekis. To priežastis – Ukrainoje, Baltarusijoje ir pietvakarių Rusijoje išplitusių gaisrų dūmai, kurie pasuko Šiaurės vakarų kryptimi. Atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, plintant gaisrams ir degant biomasei, anglies dioksido pernašos per tris dienas pasiekė ir Lietuvą: 1 val. vidutinė aerozolio dalelių koncentracija buvo 11 000 nanogramų 1 kub. metre, kai normali vidutinė koncentracija tėra 750 nanogramų 1 kub. metre.
Taigi, oro tarša – kiekvienos valstybės rūpestis, tačiau atmosferą teršia ne vien gaisrai. Džiugu, kad Lietuva sėkmingai įgyvendina priemones CO2 emisijai mažinti. Pasak LR Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos finansų ir projektų valdymo skyriaus vedėjos Julijos Kuklytės, pagal suteiktą taršos leidimų kiekį ir pagal Kioto protokolo Lietuvai privalomą reikalavimą, anglies dioksido taršą, palyginti su 1990 m., sumažinti 8 proc., mūsų šalis savo įsipareigojimus net smarkiai viršijo, t. y. CO2 emisija sumažinta daugiau negu 50 proc.
Lietuva aukcione pardavė apyvartinius taršos leidimus iš naujiems įrenginiams skirto neišnaudoto rezervo, kurį reikėtų paprasčiausiai nurašyti, jei jis nebūtų išparduotas iki 2013 m. Aukcionas vyko talkinant Vokietijos kompanijai EEX. Jame dalyvavo daugiau nei 5 įmonės, kurios įsigijo visą parduodamų taršos vienetų skaičių, t.y., 850 000. Taigi, mūsų šalis gaus 22,8 mln. litų pajamų, kurios pagal Klimato kaitos specialiąją programą bus naudojamos klimato kaitos mažinimo projektams finansuoti.