Lietuva – viena iš ekologiškai švariausių pasaulio vietų

Nors galbūt labiau norėtųsi, kad Lietuva patektų tarp morališkai švariausių – „laisvų“ nuo korupcijos ir sukčių – pasaulio valstybių, neseniai paskelbtos užsienio mokslininkų išvados, jog mūsų šalis yra viena iš ekologiškai švariausių pasaulio vietų, – taip pat džiugi naujiena.

Jeilio ir Kolumbijos universitetų mokslininkai, pasitelkę visą jiems prieinamą informaciją, įvertino 132 pasaulio valstybes. Jų vertinimu, švariausia ir žmogaus sveikatai palankiausia valstybė yra Šveicarija, antrąją vietą užima Latvija. Toliau rikiuojasi Norvegija, Liuksemburgas, Kosta Rika, Prancūzija, Austrija, Italija, Jungtinė Karalystė ir Švedija. Šios valstybės priskiriamos „stipriausiųjų“ grupei.

Lietuva ir dar 35 šalys pateko į „stipriųjų“ grupę, „vidutiniokų“ grupėje yra Estija ir Baltarusija, „silpnųjų“ – Rusija, o „silpniausiųjų“ grupę užbaigia Uzbekija, Turkmėnija ir Irakas.

Mokslininkai įvertino ir valstybių pastangas gerinti gyvenamąją aplinką per visą dešimtmetį. Šiuo požiūriu lydere pripažinta Latvija, o Lietuva su kaimyne Lenkija ir kitomis pasaulio valstybėmis pateko į ketvirtą – „blogėjančių“ šalių – grupę. Kitaip sakant, mūsų pastangos išsaugoti sveiką aplinką nebuvo pakankamos, švarią aplinką mums padovanojo lemtis ir sunykusi gamyba. Tačiau, nepaisant to, palankios sąlygos gyventi Lietuvoje vis tiek yra gera naujiena. Estija nusirito į „blogiausių“ šalių grupę, kurią užbaigia Rusija.

Mokslininkai vertino galimą aplinkos poveikį žmogaus ligoms, todėl atsižvelgė į vandens, oro, biologinės įvairovės, miškų, žemės ūkio ir klimato kaitos būklę.

Aplinkos vertinimo kriterijai

Aplinkos gerovės indeksas (Environmental Performance Index, sutrumpintai EPI), kurį apskaičiavus mūsų šalis pateko tarp švariausių pasaulio valstybių, pirmąsyk buvo panaudotas 2002 metais ir išvestas iš Jungtinių Tautų Tūkstantmečio tikslų. Tokių išvestinių indeksų yra ir daugiau, ir visus juos išvedė Jeilio universiteto Aplinkosaugos teisės ir politikos centro ir Kolumbijos universiteto Tarptautinio žemės informacinio centro mokslininkai, bendradarbiaudami su „Pasaulio ekonomikos forumu“ ir Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centru.

Šio indekso kriterijai skirstomi į kelias grupes: aplinkos poveikis žmonių sveikatai, šalies ekosistemos gyvybingumas, natūralūs ištekliai, klimato kaita. Šie kriterijai dar turi po kelis indikatorius. Sakykim, aplinkos poveikis sveikatai tyrinėjamas gyventojų sergamumo, sanitarijos lygio, geriamojo vandens kokybės požiūriu, kenksmingų medžiagų išmetimo į orą ir kitais kriterijais.

Ekosistemos gyvybingumas vertinamas pagal ozono būklę, dioksido išmetimo kiekį, vandenų išsaugojimą. Taip pat vertinama valstybės aplinkosaugos politika miškininkystės, žuvininkystės ir žemės ūkio srityse. Kitaip tariant, informacija pagal visus šiuos kriterijus iš įvairiausių šaltinių kruopščiai surenkama ir išvedamas minėtasis indeksas. Beje, dera paminėti, kad net ekologiškai švariausioms šalims iki šimtaprocentinio indekso – gana toli, tačiau šių laikų pasaulyje, matyt, apie tai neverta net svajoti. 

Gana gerai ekonomiškai išsivysčiusios valstybės yra ekologiškai švarios, kitaip sakant, atvirkščiai nei pas mus manoma, ekonominė gerovė priklauso ne vien nuo gamyklų gausos.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į faktą, kad gana gerai ekonomiškai išsivysčiusios valstybės, tarkim, Prancūzija, Austrija, Italija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Vokietija, Suomija, yra ekologiškai švarios, kitaip sakant, atvirkščiai nei pas mus manoma, ekonominė gerovė priklauso ne vien nuo gamyklų gausos.

Bent kartą aplenkėme estus

Vis dėlto negalima užmiršti ir to fakto, kad kaip tik nieko gero negaminusių gamyklų uždarymas Lietuvai leido užsitarnauti vietą antrajame švariausių pasaulio šalių dešimtuke. Turint pakankamai proto ir dedant pakankamai pastangų, šį pranašumą būtų galima išnaudoti būsimai sėkmei. Mat Lietuva pagal minėtą indeksą yra švaresnė už Suomiją, Daniją, jau nekalbant apie kaimyninę Lenkiją.

Be to, pirmajame švariausių pasaulio šalių trisdešimtuke nėra mūsų kaimynės Estijos. Ji pateko tarp prasčiausiųjų – Turkmėnistano, Pietų Afrikos, Saudo Arabijos, Rusijos. Beje, 2010-aisiais
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ir pirmąsias vietas užėmusios šalys skirtingais metais buvo įvertintos nevienodai. Sakykim, šiemet pirmąją vietą užėmusios Šveicarijos indeksas siekia 76,69, o 2010 metų lyderei Airijai nedaug trūko iki 100 (indeksas siekė 93,5). Tas pats pasakytina ir apie prasčiausias iš geriausiųjų: 2012 metų geriausiųjų sąrašą užbaigusi Brazilijos indeksas buvo 60,9, o 2008-aisiais Čilės – 83,4.

Beje, panagrinėjus pirmąjį švariausių pasaulio šalių trisdešimtuką nesunku pastebėti, kad tarp jų yra ir ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių, ir ganėtinai nutolusių nuo ekonominės gerovės modelio šalių. Kitaip sakant, vienos pasiekia rezultatų vienaip, kitos – kitaip, tačiau faktas lieka faktu: mums teko laimė gyventi gana ekologiškai švarioje šalyje.