Įsteigti aštuoni valstybiniai gamtiniai draustiniai. Jie įkurti vertingiausiose saugomose teritorijose, kuriose kyla didžiausia grėsmė rūšims ir natūralioms buveinėms išlikti. Bendras naujai įsteigtų Jurgelionių ir Margupio botaninių bei Adomiškio, Smiltynės, Svirplinės, Rūžo, Šaltuonos ir Žaliosios pievų botaninių-zoologinių draustinių plotas yra 279,27 ha.
Draustinius buvo numatyta įkurti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, įgyvendinant Buveinių direktyvos nuostatas – suteikti teritorijoms, kuriose yra Europos Bendrijos svarbos saugomų rūšių ir buveinių, teisinį apsaugos režimą. Todėl jie yra svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir Europos Bendrijai.
Rūžo botaniniame-zoologiniame draustinyje saugoma pūslėtoji aldrūnė – itin retas, plūduriuojantis vabzdžiaėdis vandens augalas. Čia jo populiacija didžiausia Lietuvoje ir viena iš didžiausių Europoje. Draustinis įsteigtas dalyje Rūžo ežero, esančio Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje. Šiam kraštui būdingas didesnis kritulių kiekis, trumpiausias vegetacijos periodas, ankstyvesnės ir ilgesnės žiemos, bet karštesnės vasaros. Tai sudaro palankias sąlygas gyvuoti pūslėtajai aldrūnei. Rūžo ežere aptinkama ir kita saugoma rūšis – plačioji dusia, o pelkinėse buveinėse saugomos ypač mažos sraigutės: keturdantė, pūstoji ir mažoji suktenės.
Margupio botaniniame draustinyje saugomi Margupio slėnio šlaituose dygiųjų krūmynų bendrijas formuojantys kadagynai. Kadagynų bendrijos Lietuvoje - reliktinės. Margupio kadagynas – likutis anksčiau gausiai augusių dygiųjų krūmynų plotų Dubysos ir jos intakų slėnių šlaituose. Čia saugoma į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos dygiosios slyvos populiacija. Kita draustinio saugoma vertybė - natūralios stepinio pobūdžio šlaitų pievos, kuriose aptinkamas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas augalas – melsvasis gencijonas.
Jurgelionių botaninis draustinis įsteigtas išsaugoti savitai ir retai Lietuvoje miško buveinei su gausia žolinių augalų įvairove. Tokio tipo buveinėms dažniausiai priskiriamos ganyklos su pavieniais senais stambiais ąžuolais.
Net 3 draustiniai įsteigti Ukmergės rajono savivaldybėje. Adomiškio botaniniame-zoologiniame draustinyje saugomos retos rūšys: šarvuotoji skėtė, auksuotoji šaškytė ir raudonpilvė kūmutė. Smiltynės botaninis-zoologinis draustinis įsteigtas vaizdingame Šventosios upės vingyje. Natūralios stepinių pievų buveinės turtingos saugomų rūšių: čia galima rasti retus drugius - stepinį perlinuką, baltajuostį ir juodataškį melsvį, machaoną, smiltyninę hesperiją, o drėgnesnėse pievose auga paprastieji kardeliai, šalmuotosios gegužraibės. Svirplinės botaniniame-zoologiniame draustinyje saugomos rūšys: pievinis ir rudaakis satyriukai, machaonas, didysis auksinukas, auksuotoji šaškytė. Čia saugoma ir natūrali šarmingų žemapelkių buveinė.
Žaliosios pievų botaniniame-zoologiniame draustinyje, esančiame Anykščių rajone, gausu saugomų augalų (mažoji ir vyriškoji gegužraibės, pievinė gencijonėlė, žalsvažiedė blandis, baltijinė ir raudonoji gegūnės), drugių (mažoji ir tamsioji šaškytės, akiuotasis satyras, rudaakis satyriukas, auksuotoji šaškytė), žirgelių (šarvuotoji skėtė), varliagyvių (skiauterėtasis tritonas) rūšių.
Šaltuonos botaninis-zoologinis draustinis įsteigtas, siekiant išsaugoti retų drugių - kraujalakinio melsvio, didžiojo ausinuko populiacijas, drėgnose pievose augančius paprastuosius kardelius, Šaltuonos upėje gyvenančius retus moliuskai moliuskus – ovaliąsias geldutes, taip pat natūralias pievų ir miškų buveines.
Vyriausybė patvirtino naujų gamtinių draustinių ribas ir jų nuostatus. Šios teritorijos yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis. Planavimo procesas kitose Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių apsaugai skirtose teritorijose tebevyksta.
