GRYNAS.lt primena, kad žvejams verslininkams draudžiama priekrantėje statyti tinklus ir gaudyti neršti į Lietuvos upes plaukiančias lašišas. O jei jos į tinklus vis dėlto pakliūva, jas galima sunaudoti savo reikmėms.
Po ilgų diskusijų Kaimo reikalų komitetas beveik vienbalsiai nepritarė siūlomoms pataisoms. Už jas balsavo tik pats pasiūlymą teikęs K. Grybauskas.
„Dabar yra taip, kad ta žuvis gali būti panaudota žvejų poreikiams. Aš manau, kad tai negalėtų būti kaip natūrinis atlygis už jų darbą ir tai veda į šešėlinę veiklą, nes ši žuvis nėra atitinkamai apskaitoma. Mes sudarome visiškai nelegalų prekybos tinklą, juk suvalgyti savo reikmėms 5,5 tonos lašišinių žuvų ko gero yra nerealu“, - argumentus dėstė K. Grybauskas.
Žuvininkystės įmonių asociacijos LAMPETRA vadovė Sigita Jakubauskienė, žinoma, palaikė tokias pataisas ir teigė, kad žvejai patys nepjaus šakos, ant kurios sėdi: „Žvejai tikrai nenusiteikę žvejoti tokių žuvų: ir nenori, ir neskatinami jų žvejoti. Žvejojame tik tose vietose, kurios yra nustatytos ir niekada nesieksime to, kad sėdėdami ant šakos, ją pjautume. Norime, kad ištekliai atsistatytų, skiriame tam lėšų.“
Palygino su kontrabanda
Komiteto posėdyje dalyvavo žinomas dainininkas M. Mikutavičius, kuris turi pomėgį žvejoti. jTodėl jis gynė žvejų mėgėjų interesus. Besiklausydamas Seimo narių dainininkas pašmaikštavo: „Galėčiau šį siūlymą palyginti su kontrabanda. Ji yra draudžiama, bet jeigu tau netyčia pavyko pervežti, tai parduok.“
M. Mikutavičius GRYNAS.lt pasakojo, kodėl nusprendė ateiti į Seimą ir ginti žvejų mėgėjų interesus.
„Šis sprendimas man svarbus, bet gal net labiau kai kuriems mano draugams. Yra keistas precedentas, nes kai žvejas mėgėjas pagauna tą žuvį, kurios neturėtų pagauti, jis klausimo nekelia, kad gal aš ją parduosiu. Jis yra priverstas ją paleisti atgal, nes taip reikalauja įstatymas. Kodėl kiti ieško geresnio sau varianto negu skirta visiems. Man atrodo, kad čia yra sąlygų suvienodinimas“, - sakė M. Mikutavičius.
Atlikėjas teigė, kad žvejams verslininkams leidus pardavinėti sugautas lašišines žuvis, jie turės interesą jas specialiai gaudyti. Ir dėl to upėse pradėtų mažėti lašišų ir šlakių: „Taip, įstatymai neveikia. Man atrodo, kad jeigu yra draudimas, jis yra absoliutus ir tik teismas gali nuspręsti, ką tu pažeidei. Dabar bandoma apeidinėti įstatymą ir mes tai skatiname, nes jeigu žmogus gauna pelną, jis yra suinteresuotas pelną pasididinti. Man atrodo, čia būtų landa įstatyme.“
Lašiša yra saugoma ir būtų padaryta žala
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus biologas Kęstutis Skrupskelis paaiškino, kokia žala gali būti padaryta gamtai įteisinus tokį pardavinėjimą.
„Leiskite priminti, kad lašiša vis dar yra saugoma rūšis. Kai vyksta lašišų migravimas, aktyviai gaudomi starkiai, karšiai, todėl 10 proc. iš sugavimo gali sudaryti 5-6 tonas per sezoną, tai yra labai žymus poveikis lašišinėms žuvims“, - teigė K. Skrupskelis.
Ypatingai šiai nuostatai prieštarauja Aplinkos ministerija. Viceministras Linas Jonauskas ne kartą viešai kritikavo žvejų verslininkų užmojus pardavinėti sugautas lašišas. Jo nuomone, tai daryti būtų pražūtinga. O kadangi posėdyje dalyvauti jis negalėjo, ministerijos poziciją perteikė Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas. Jis išvardijo argumentus, kodėl šis leidimas būtų ydingas.
„Nėra tokio laikotarpio, kai Kuršių mariose nebūtų žvejojama. Pavyzdžiui, anksčiau visus karšius iš gaudyklės žvejai paleisdavo, po šios formuluotės nei vienas karšis nebus paleistas. Be to, kaip Žemės ūkio ministerijai reikės pasiteisinti Europos Sąjungos kontekste, kai pagal Europos reglamentą prekyboje neturi būti nei vienos neverslinio dydžio ir saugomos žuvies, o pas mus visos lentynos bus nuguldytos ta žuvimi. Visoje Europoje tai draudžiama, ta priemonė pasiteisino, visos šalys galvoja, kad tai yra gera apsaugos priemonė, o mes kažkodėl manome kitaip.“
