Mažiau tinklų, daugiau išgelbėtų žuvų?
Remiantis pakeistomis taisyklėmis, nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. tinklais nebus užtveriamas kelias lašišoms ne tik rytine, kaip ir ligi šiol, bet ir vakarine Kuršių marių pakrante. Taip pat dvigubai (iki 400 m) padidinti atstumai tarp tinklų centrinėje Kuršių marių dalyje (41–43 žvejybos baruose).
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas GRYNAS.lt aiškino, kad anksčiau buvo draudžiama žvejoti su statomais tinklaičiais tik pagal rytinį Kuršių marių kraštą.
Anot jo, pirmaisiais metais bus atliekama stebėsena, kiek tokia žuvų apsaugos priemonė yra veiksminga ir ar pasiteisina. „Pačios stambiausios lašišos migruoja, ko gero, net ir anksčiau (nei rugsėjo mėnesį – red. past.), bet ir patys verslininkai pripažįsta, kad brakonieriavimo Kuršių mariose praktiškai neliko. Didžiosios lašišos eilinį žvejų tinklą pramuša kiaurai. Lašišoms brakonieriai statydavo specialius pinto valo tinklus, kurių jau jos neįveikdavo ir įsipainiodavo. O kaip bus vasarą, matysime. Apie kiekvieną sugautą lašišą žvejas verslininkas privalo nedelsiant pranešti aplinkos apsaugos pareigūnams“, - atkreipė dėmesį valstybės tarnautojas.
Idealiausia – apskritai jokių tinklų
Ministerijos žiniomis, žvejams verslininkams, kad jie nesugalvotų specialiai gaudyti lašišų, jau ir anksčiau buvo uždrausta jas pardavinėti. Jie gali šias netyčia sugautas žuvis sunaudoti, bet tik savo reikmėms.
„Siūlyti parduoti lašišų jie neturi teisės. Jūroje sugautą lašišą parduoti nedraudžiama. Kad atskirtume, jog lašiša sugauta Kuršių mariose, joms prieš nuvežant nuo kranto turi būti nukapoti uodeginiai pelenai. Jeigu kažkas įsigyja lašišą be uodeginio peleno, reiškia, kad ji neturėjo būti parduota, ji buvo nelegali“, - aiškino V. Graičiūnas.
„Būtų paprasčiausia, jeigu lašišų migracijos metu apskritai nebūtų jokių tinklų. Bet vėlgi Kuršių mariose, turime pripažinti, yra rimtas žvejybos verslas. Joje per metus sugaunama apie 1500 tonų žuvų, ruduo – rugsėjo mėnuo - yra derlingiausias, kada sugaunama daugiausiai žuvų. Jeigu tais mėnesiais nuimtume tinklus, praktiškai sugriautume jų verslą. Taigi ieškome su žvejais verslininkais kažkokio kompromiso“, - sakė Aplinkos ministerijos specialistas.
Paklaustas, kaip į naująją tvarką reaguoja žvejai verslininkai, V. Graičiūnas tikino, kad jie supranta, jog lašišas reikia saugoti, tačiau žvejyba yra verslas, todėl naujais apribojimais niekada pernelyg nesidžiaugiama.
„Jie patys sako, kad nuo lašišų bėga. Jie jų vengia. Jeigu mato, kad lašišų priegauda tikrai didelė, iš tos vietos tinklus perkelia kitur. Tikrai starkis turi didesnę kainą nei lašiša ją parduodant. O lašišą parduoti tikrai sudėtinga. Gali išsisukinėti, sukčiauti, perdirbti lašišą, bet rizika yra didžiulė ir baudos, ieškiniai dideli. Niekas rizikuoti nenori“, - tikino ministerijos atstovas.
Žvejų verslininkų atstovė: specialiai lašišų negaudome
Žuvininkystės įmonių asociacijos LAMPETRA vadovė Sigita Jakubauskienė, paklausta, kaip žvejai verslininkai sutiko naująją ministerijos iniciatyvą atitraukti žvejų verslininkų tinklus Kuršių mariose toliau nuo jūros vartų, teigė, kad iš esmės rastas kompromisas. Tačiau labai patenkinti verslininkai nėra ir abejoja, ar iš tiesų tinklų atitraukimas duos apčiuopiamos naudos.
Jos teigimu, mainais į naują apribojimą rudenį žvejams verslininkams aplinkosaugininkai suteikė galimybę vasarą įvairias žuvis (perpeles, žiobrius, t.t.) gaudyti tinklais, kai anksčiau tai leista daryti tik gaudyklėmis.
„Mums tai kaip kompensacija, o rudenį mūsų prašo, kad mes lašišas pasaugotume iš abiejų Kuršių marių pusių. Bandysime. Šie metai pirmi, taigi, kaip čia bus, neaišku“, - teigė žvejų verslininkų atstovė.
Anot pašnekovės, didžioji dalis žvejų verslininkų dar nėra informuoti apie atsirasiantį naują apribojimą nuo rugsėjo mėnesio, tačiau tai ketinama padaryti artimiausiu metu.
„Supažindinsime juos šito mėnesio gale, kol kas pranešėme tik elektroniniu būdu. Nusiuntėme taisykles, kad ruošiasi mums duoti „pliusiuką“ - vasarą galėsime daugiau žuvies pasigauti. Jeigu vasarą susižvejoja žuvytės, turi gerą paklausą dėl turistų, gal jų pajamos išsilygins ir gal žvejai labai ir nesupyks. Gegužės 28 dieną turėsime visuotinį susirinkimą ir jų komentarus išgirsime gyvai“, - sakė LAMPETRA vadovė.
Žvejas mėgėjas: apribojimus reiktų taikyti nuo liepos 15 d.
Lietuvos meškeriotojų sąjungos valdybos pirmininko Sauliaus Mikalausko teigimu, tai, kad valdininkai nori stiprinti lašišų apsaugą, yra sveikintinas dalykas, tačiau nerimą kelia numatyta apribojimų data. Pašnekovo teigimu, atitraukti tinklus Kuršių mariose nuo jūros vartų verslininkai žvejai turėtų ne nuo rugsėjo 1 d., o žymiai anksčiau – nuo liepos 15 d.
Pašnekovas mena, kad anksčiau galiojo draudimas tam tikrų akių dydžio tinklus verslininkams žvejams naudoti Kuršių mariose nuo liepos 15 d.
Visgi meškeriotojų atstovas netiki, kad žvejai verslininkai nenori Kuršių mariose prisigaudyti lašišų. Nors ir galioja draudimai šias žuvis realizuoti rinkoje, žvejai verslininkai, anot pašnekovo, randa kelių šiems draudimams apeiti.
„Vidaus vandenyse lašišų žvejyba (tarp žvejų mėgėjų – red. past.) populiarėja, daugiau perkama leidimų, kurie dienai kainuoja iki trijų eurų. Kasmet jų pardavimai auga. O dėl žvejų verslininkų kalbų, kad lašišos nėra pageidaujamos... Taip, jų pardavinėti jie negali, bet kad ir kada į Klaipėdos turgų nuvažiuotum, lašišų visada yra. Manau, kad randa būdų, kaip jas parduoti, juo labiau gali realizuoti iš rankų į rankas, per savus, pažįstamus, manau, kad kelių tikrai yra“, - samprotavo S. Mikalauskas.
