Laimikiai: vilko patelė ir du jaunikliai

Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintame įsakyme šių metų vilkų sumedžiojimo kvotos išdalintos tokia tvarka: Alytaus ir Utenos apskrityse leista sumedžioti po penkis vilkus, Marijampolės, Panevėžio ir Vilniaus – po keturis, Kauno ir Tauragės – po tris, Klaipėdos ir Šiaulių – po du, Telšių – vieną. Nors vilkus medžioti oficialiai leidžiama dar tik 8 dienas, Kauno apskrities Kaišiadorių rajono dviems medžiotojų klubams užteko vos dienos – dviejuose miškuose spalio 15 dienos vakarą nušauti trys vilkai.

Aplinkos ministerija, reaguodama į šį įvykį, kreipėsi į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą (RAAD), pavesdama jam atlikti šio vilkų sumedžiojimo aplinkybių tyrimą ir informuoti apie jos rezultatus.
E. Tijušas
Per praėjusį vasaros ir rudens pradžios laikotarpį Kaišiadoryse per 60 vilkų papjautų naminių gyvulių, o savivaldybė jau išmokėjo per 30 tūkst. Lt kompensacijoms už šitą padarytą žalą. Visiškai nenuostabu, kad tose vietose, kur vilkai šitaip pasireiškė, o ten buvo du miškų masyvai, kiek man yra žinoma, medžiotojai nekantraudami laukė tos spalio 15-osios ir sėkmingai tris vilkus paklojo.

Kaip GRYNAS.lt aiškino Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Tomas Barkauskas, viena suaugusi vilko patelė sumedžiota Eitekonių miške, o du vilkų jaunikliai - Kaukinės miške. Vieną vilką sumedžiojo medžiotojų klubo „Palemonys“, kitus du vilkus - „Žiežmarių“ klubo medžiotojai.

„Buvo gautas pavedimas iš Aplinkos ministerijos atlikti patikrinimą dėl šitų vilkų sumedžiojimo, jis jau pradėtas, vykdomas. Vilkai apžiūrėti nuvykus į vietą, šiuo metu dar ne visi medžiotojai, dalyvavę medžioklėje, apklausti, nėra paimti iš jų paaiškinimai, kad tikrai ta medžioklė įvyko būtent tą dieną, o ne kažkada anksčiau“, - tyrimo eigą komentavo T. Barkauskas.

Trys taiklūs šūviai vos per pusvalandį

Įdomi ir kita detalė – visi trys vilkai sumedžioti labai nedideliu laiko skirtumu – vienas pusę septynių, kitas – septintą ir dar vienas – 18.45 val. vakaro.

„Laiko tarpas gana mažas, bet tai yra visiškai realu, nes tai yra laikas prieš temstant, vilkai tuo laiku galėjo išeiti iš savo irštvų maitintis. Jeigu medžiotojai juos buvo anksčiau stebėję, kad jų ten yra, realu, kad jie juos sumedžiojo dar prieš sutemstant, nes sutemus jų būtų paprasčiausiai nematę“, - svarstė aplinkosaugininkas.

Paklaustas, ar teoriškai galėjo būti tikimybė, kad vilkai buvo sumedžioti ne spalio 15-ąją, o dar prieš prasidedant vilkų medžioklės sezonui ir suskubta iškart viską įregistruoti, pašnekovas teigė, kad tai turėtų patvirtinti arba paneigti atliekamas tyrimas. Kol kas tokias išvadas daryti anksti, tačiau pats faktas, kad tyrimas pradėtas rodo, kad tam tikrų įtarimų kilo.

Kada paaiškės atliekamo tyrimo rezultatai T. Barkauskas pasakyti negalėjo, nes, jo teigimu, keli liudininkai, kuriuos dar reikia apklausti, kaip tyčia išvykę į užsienį: „Jie yra verslininkai, nesėdi vienoje vietoje. Bet aišku jie ten ne dirbti išvykę, tad grįš po savaitės-dviejų ir tada bus pabaigtas tyrimas“, - paaiškino pašnekovas.
Jeigu bus nustatyta, kad vilkai sumedžioti neprasidėjus sezonui, grės tūkstantinės baudos

Už medžioklę draudžiamu laiku – iki 4 tūkst. Lt bauda

Jeigu atlikus tyrimą paaiškėtų, kad vis tik vilkus medžiotojai nušovė kitą dieną nei užregistravo, dar prieš prasidedant vilkų medžioklės sezonui, kvota Kauno apskričiai nebūtų nustatyta iš naujo, būtų laikoma, kad ji be kokiu atveju yra išnaudota.

„Tų medžiotojų atžvilgiu būtų taikomos administracinės poveikio priemonės - būtų paskirta bauda pagal pažeidimą ir būtų pateiktas ieškinys atlyginti žalą aplinkai“, - teigė T. Barkauskas.

Medžioklės pažeidimams taikomos baudos yra apibrėžtos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 85 straipsnyje. Jeigu medžiotojas vilką sumedžiojo netinkamu laiku, tai užtraukia baudą nuo dviejų iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Taip pat bus atimta teisė medžioti nuo vienerių iki trejų metų bei paskaičiuota žala aplinkai.

Medžiotojų atstovas: nematau jokio stebuklo

Medžiotojų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas GRYNAS.lt teigė žinantis šią situaciją Kaišiadoryse ir teigė, kad tokias medžioklės pasekmės nulėmė didelį ažiotažą rajone kėlę vilkai.
Eugenijus Tijušas
„Per praėjusį vasaros ir rudens pradžios laikotarpį Kaišiadoryse buvo per 60 vilkų papjautų naminių gyvulių, o savivaldybė jau išmokėjo per 30 tūkst. Lt kompensacijas už šitą padarytą žalą. Visiškai nenuostabu, kad tose vietose, kur vilkai šitaip pasireiškė, o ten buvo du miškų masyvai, kiek man yra žinoma, medžiotojai nekantraudami laukė tos spalio 15-osios ir sėkmingai tris vilkus paklojo. Nematau jokio stebuklo. Situacija Kaišiadoryse šiais metais tokia, todėl labai stebėtis nėra dėl ko“, - komentavo E. Tijušas.
T. Barkauskas
Laiko tarpas gana mažas, bet tai yra visiškai realu, nes tai yra laikas prieš temstant, o prieš sutemimą vilkai tuo laiku galėjo pradėti išeiti iš savo irštvų maitintis.

Anot pašnekovo, vilkams nereikėtų skirti ypatingos globos ir perdėto dėmesio, o nustatomos kvotos yra per mažos: „Aš tą sakiau viešai, atvirai, į akis vilkų gynėjams ir tą patį galiu pakartoti dar kartą“, - pabrėžė medžiotojų atstovas.

Paklaustas, kaip vertina ministerijos išsakytas abejones ir prašymą ištirti vilkų medžioklės aplinkybes, ar vilkai sumedžioti ne prieš sezono pradžią, E. Tijušas atsakė, kad „įtarinėti galima bet ką ir bet kuo“.

„Jeigu yra bent menkiausias pagrindas tą įtarti, tyrimas reikalingas. O šiaip manęs tai nestebina, nes žinau situaciją“, - sakė E. Tijušas.

Seniūnas: šiemet situacija iš tiesų prasta

Kaišiadorių rajono savivaldybės Žiežmarių apylinkės seniūnijos seniūnas Albinas Kmeliauskas GRYNAS.lt patvirtino, kad iš tiesų šiemet situacija su vilkų papjautais naminiais gyvūnais jų rajone prasta.

„Vilkai daug žalos padarė seniūnijoje net keliose vietose – ir avis išpjovė, ir veršelį, ir ožkas. Tokių dalykų vasarą tikrai buvo“, - sakė A. Kmeliauskas. Jo teigimu, buvo nuvažiavusi speciali sudaryta komisija ir kartu su medžiotojais konstatavo, kad papjauti gyvuliai –  tikrai vilkų darbas.
Papjautos moters avys
Kauno apskrityje, o kartu ir Kaišiadorių rajone, vilkų kvota jau išnaudota. Ką tuomet seniūnija pataria vietiniams gyventojams, kaip apsaugoti laikomus gyvūnus nuo galimų plėšrūnų antpuolių?
A. Kmeliauskas
Pavyzdžiui, Gudonyse žmogus aptvėręs elektriniu piemeniu ganė avis ir net triskart buvo avių išpjovimai. Tas žmogus toje vietoje negyvena, vilkai įlenda ir „šienauja“ avis“.

„Mažas avis ar ožkas žmonės turėtų nakčiai suvaryti į tvartus, pašiūres padaryti, kurios nebūtų taip lengvai pasiekiamos vilkams. Pavyzdžiui, Gudonyse žmogus aptvėręs elektriniu piemeniu ganė avis ir net triskart buvo avių išpjovimai. Tas žmogus toje vietoje negyvena, vilkai įlenda ir „šienauja“ avis“, - kalbėjo seniūnas. Pasak pašnekovo, sunku vietiniams ką nors patarti, nes praktika rodo, kad elektrinis piemuo neveikia, reikia aklinų tvorų. Nemaža dalis smulkius gyvūnus laikančių ūkininkų negyvena šalia ganyklų, todėl kiekvieną kartą negali nuvykti patikrinti, ar gyvulių neaplankė vilkas.

Anot A. Kmeliausko, ir ankstesniais metais vilkai šiame rajone darbuodavosi, tačiau tai buvo labiau pavieniai atvejai, o šiemet šis procesas yra labai suaktyvėjęs.

„Rajonas yra išmokėjęs apie 25 tūkst. Lt kompensacijų ūkininkams, ne tik mūsų seniūnijoje, bet ir kitose“, - sakė Žiežmarių apylinkės seniūnijos seniūnas. Jo teigimu, vietiniai tarpusavyje kalba, kad iš tiesų reikėtų didinti kvotas vilkų sumedžiojimui, nes jie pridaro daug bėdos.

Medžioklė vilkų problemos neišspręs

Savo ruožtu organizacijos Baltijos vilkas atstovai ne kartą yra viešai pasisakę abejojantys dabartinės vilkų medžiojimo kvotos pagrįstumu, nes prieš medžioklės sezono pradžią pateiktas vilkų apskaitos rezultatas 208 vilkai vėliau buvo padidintas iki 330 vilkų, taip padidinant medžioklės limitą nuo 21 iki 33 vilkų.

Organizacijos narių nuomone, medžioklė negali išspręsti vilkų daromos žalos problemų. Vietoje sumedžiotų vilkų ateis nauji, – ir nebūtinai iš Lietuvos, – o medžiojant gali būti pažeistas atskirų vilkų šeimų gyvybingumas ar net paskatintas vilkų ėjimas į ganyklas ieškoti lengvesnio grobio. 

„Problemą gilina ir kaimo paramos programos, skatinančios kurti naujus avių ar mėsinių galvijų ūkius. Jose neatsižvelgiama į tai, ar naujose ūkininkavimo teritorijose nuolat gyvena vilkai, kurie iki tol galbūt net nebuvo susidūrę su ūkiniais gyvūnais. Skiriant paramą gyvulių įsigijimui ir auginimui tokiose vietose, tačiau neskiriant paramos jų apsaugai, pažeidžiamas darnaus vystymosi principas, sukuriant naujus konfliktus tarp žmogaus ir plėšrūno“, - rašoma už vilkų apsaugą pasisakančios organizacijos puslapyje.