Trečdalį Lietuvos teritorijos užima miškai, tačiau tikriausiai kiekvienas lietuvis pasakys, kad svarbiausias jo medis yra jau 1 500 metų žaliuojantis senasis Stelmužės ąžuolas. Miškų instituto mokslininkai atlieka šimtus kur kas svarbesnių darbų, tačiau jie surado laiko ir galimybių pratęsti senojo medžio gyvenimą – tikisi užauginti šio galiūno klonus.

Išaugins ąžuolą iš ląstelių


Jeigu ne žmonių pagalba, seniausias mūsų medis būtų sunykęs – jo šakos jau paramstytos, medis apniktas infekcijų, įvairių rūšių grybų, dumblių ir samanų, medienos ląstelės pasenusios, sunkiai atsinaujina. Tačiau Lietuvos miškų instituto mokslininkai ketina užauginti ir padauginti Stelmužės ąžuolo klonus. Ne tik ketina, bet jau atlieka konkrečius darbus.


Vieną dieną Miškų instituto Miško augalų biotechnologijų laboratorijos vedėjai profesorei Sigutei Kuusienei miškininkai atvežė Stelmužės ąžuolo šaką. Laboratorija išsiaugino ūgliuką, bandė užauginti kitą, tačiau nepavyko. Tada mokslininkė išbandė biotechnologijos metodą – ąžuolo ūgliukus įdėjo į kelis mėgintuvėlius.


„Daug ūgliukų pražudė infekcijos, tačiau pavyko ir išsaugoti. Dabar Stelmužės ąžuolo ląstelių sankaupa mėgintuvėliuose jau pradėjo stabiliai daugintis, ant ląstelių gniužulo jau formuojasi kažkokia struktūra“, – optimistiškai kalba S.Kuusienė.


Profesorė šiuo metodu tikisi užauginti Stelmužės ąžuolo klonus.

Miškas iš rinktinių medžių


Miškų instituto direktorius prof. Remigijus Ozolinčius su ironija kalba apie Stelmužės ąžuolo atkūrimą. Geras dalykas, tačiau, pasak direktoriaus, instituto mokslininkai atlieka šimtus ar net tūkstančius valstybei kur kas reikšmingesnių darbų. Štai mokslininkai jau domisi galimybe genetiškai modifikuoti medžius. 


„Laboratorijoje kuriamos technologijos, kaip padauginti rinktinius kiekvienos medžių rūšies medžius. Šiuo metu genetiškai modifikuotų medžių dar nėra, tiesa, klasikiniais kryžminimo metodais jau sukūrėme klasikinę drebulę. Išrinkti rinktiniai hibridiniai medžiai masiniam dauginimui ir energetinių plantacijų kūrimui“, – sako S.Kuusienė.


Tokiu būdu gerinamos Lietuvos miškų medžių savybės, ieškoma būdų efektyviai panaudoti rinktinius medžius. Ar tokie metodai būtini, ar jie nepavojingi? Miškų instituto mokslininkai neabejoja – ateityje miškai bus gerokai produktyvesni, atsparūs ligoms, kenkėjams ir net vėjams bei sausrai. Nors medienos poreikis gerokai išaugs, tačiau pavojaus nėra – miškai bus išsaugoti ateities kartoms.


Miškų instituto prof. Alfas Pliūra tuo ne tik įsitikinęs, bet ir atlieka konkrečius darbus.
„Miškų institutas iš esmės jau paruošė visą Lietuvos uosynų ateitį. Paskiepyta 250 uosio klonų. Kitąmet jie bus pasodinti visose Lietuvos urėdijose ir bus atsparūs dabar siaučiančiai uosių ligai“, – sako A.Pliūra.


Miškų genetikos svarba ypač išauga įvertinus visuotinį klimato atšilimą. Pasak prof. R.Ozolinčiaus, dabartinis klimato atšilimas toks gilus ir staigus pirmą kartą per 10 000 metų ir tokie klimato pokyčiai daro įtaką miškams. Deja, blogėja beveik visų medžių būklė, išskyrus pušis ir drebules. Klimato atšilimas labai palankus miškuose plisti kenkėjams vabzdžiams, ir jie plinta nuo pajūrio į Rytus.


„Įprasta manyti, kad pavasaris ateina žydint lazdynams, o dabar pavasaris ateina dviem savaitėmis anksčiau nei prieš 30–40 metų. Ir tai daro poveikį miškams. Štai aukšto našumo pušynai auga geriau, o žemo našumo pušynų augimas blogėja“, – pastebi R.Ozolinčius.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad klimato atšilimą ir apskritai spartų klimato kitimą bei šiltnamio efektą galima sustabdyti plečiant miškų plotus. Harvardo mokslininkų teigimu, 48 JAV valstijų miškai sugeria net 0,5 mlrd. tonų anglies dvideginio, t.y. kompensuoja net apie 30 proc. išmetamųjų dujų Amerikoje.


Kenkėjai iš Makedonijos


Šiuo metu mūsų šalyje augantys kaštonai ruduoja nuo kenkėjų. Kas vis dėlto nutiko?
„Kenkėjai sparčiai plinta suradę palankias sąlygas, o klimato atšilimas jiems palankus. Štai kaštonams kenkiantis parazitas keršakandė mus pasiekė iš Makedonijos. Per 30 metų keršakandės užkariavo visą Europą. Lietuvoje pirmą kartą pastebėtos prieš 3–4 metus, o pastaraisiais metais jos išplito. Deja, priemonių kovoti prieš jas kol kas nėra“, – apgailestavo Miško instituto Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus vedėjas Artūras Gedminas.
Pasak A.Gedmino, gamtos pasipriešinimas žmonių išaugintam miškui tęsiasi visą medžio gyvenimą – nuo pasodinimo iki nupjovimo. Apsauga būtina. Tuo ir užsiima Miškų instituto mokslininkai. Beje, cheminės priemonės naudojamos retai.


Miško ekonomika


Preliminari Lietuvos miškų metinė bendroji vertė siekia 1,4 mlrd. Lt. Beje, mediena sudaro tik 34 proc. miškų vertės. Per 20 proc. vertės sudaro anglies dvideginio sunaudojimas, 19 proc. – miškų apsauginės funkcijos, apie 14 proc. – poilsiavimas miške ir kt. Šiuo metu pusė Lietuvos miškų priklauso valstybei, o privatūs sudaro 38 proc. Likusieji 12 proc. rezervuoti žemės nuosavybei atkurti.


Valstybės miškus valdo 42 miškų urėdijos, vidutinis vienos urėdijos plotas yra 24 tūkst. ha, o privačių miškų vidutinė nuoma – 3 ha. Taigi ūkininkavimo skirtumai yra labai dideli.
Nežinodami tikrosios padėties žmonės neretai apgailestauja, kad Lietuva daug medienos eksportuoja. Tačiau kol kas nerimauti neverta. Iki krizės buvo eksportuojama apie 30 proc. medienos, o šiuo metu – 13 proc. Tačiau užauginame daugiau nei iškertame.

Medienos atliekų biokurui užtenka


Kiek miškuose yra biokurui tinkamų naudoti atliekų? Pasak Ekologijos skyriaus vedėjo Vido Stakėno, jeigu paimtume visą, bet ne iš visur, tai žalos miškui nepadarytume.
Kiek biokurui panaudojama kelmų? Deja, tokių duomenų nėra, tyrimai neatliekami. Tačiau Miškų instituto mokslininkai teigia, kad šiuo metu Lietuvoje kirtimų atliekų yra pakankamai ir panaudoti galima gerokai daugiau nei iki šiol panaudojama. „Kirtimų atliekas vežti dideliu atstumu neapsimoka. Reikia skaičiuoti. Sumanėte statyti katilinę – pirmiausia pasidomėkite, kokios miškininkų prognozės, kiek ir kur bus kertama miško, ar galėsite atliekas paimti, ar apsimokės. Turite atsižvelgti net į atstumą nuo kelio iki kirtimo biržės. Jeigu ji toliau kaip 1,5 km, jau nebeapsimokės vežti“, – pataria Miškų instituto Miškininkystės skyriaus vedėjas Virgilijus Mikšys.
Planuokite, bet įvertinkite ir paklaidas. Jeigu šalta žiema, geras įšalas – paimsite daug atliekų, tačiau jeigu žiema bus šilta – daugiau šakų suklosite po ratais.

Statistika


• Miškai planetoje užima 4 mlrd. ha, arba 31 proc. planetos sausumos teritorijos. Tačiau kasmet planetoje miškų plotai sumažėja po 5,6 mln. ha. Net 93 proc. esamų miškų yra natūralūs, o 36 proc. – neliesti žmonių. Kiekvienam planetos gyventojui tenka po 0,6 ha miško.


• Lietuvoje miškų plotai užima 2,2 mln. ha, miškingumas siekia net
33 proc. Kiekvienam gyventojui tenka po 0,7 ha miško, taigi šiek tiek daugiau nei pasaulyje. Lietuvoje kasmet užauginama po 6–8 tūkst. ha miško, pasodinama po 2–3 tūkst. ha, o iškertama mažiau nei priauga, taigi padėtis Lietuvoje yra geresnė nei pasaulyje.