Redakcijai atsiųstame laiške skaitytojas rašė, jog šalia Kauno technologijos universiteto komplekso esančiame Gričiupio parke teka Gričiupio upelis, šalia paklotas nuotekų vamzdis fekalijoms, kurio skermuo 0,5m. Nuotekų sistema rūpinasi ir avarijas likviduoja Kauno miesto savivaldybės įmonė „Kauno vandenys“.
Liepos 21-ą dieną, pirmadienį iš ryto pastebėta, kaip fekalinės nuotekos iš šulinio veržiasi į upelį. Gyventojai nedelsiant kreipėsi į Aplinkos apsaugos skyrių dėl susidariusios sitacijos.
Teigia, jog bendrovė neskubėjo taisyti avarijos
Skaitytojas svarsto, kas galėjo tapti kamščiu, užkimšusiu 0,5m.skersmens vamzdį?
„Visai galimas atvejis galėtų būti,kad tai žmogaus ar gyvūno kūnas. Apie paliktą atvirą šulinį gyventojai dar kartą pranešė Aplinkos apsaugos skyriaus darbuotojams“, - rašė kaunietis.
Toliau jis rašo, jog „Kauno vandenys“ darbuotojas tik padejavo apie lėšų trukūmą ir didelį darbo krūvį.
2014 rugpjūčio 08 dieną per jau minėtą nuotekų šulinį vėl tekėjo fekalijos. Rugpjūčio 11 dieną jos vis dar bėgo į upelį, įtekantį į Nemuną.
Į redakciją parašęs skaitytojas mėgina suskaičiuooti: į aplinką galėjo patekti 720 m3 nuotekų per valandą arba 17 280 m3 per parą.
Aplinkosaugininkas: „Kauno vandenys“ atvažiavo turbūt greičiau nei greitoji
Vis dėlto ir aplinkosaugos pareigūnai, ir „Kauno vandenų“ darbuotojai apie šį įvykį teigė išgirdę pirmą kartą.
Apie tai pranešęs žmogus jokių savo kontaktų nenurodė ir nors aplinkosaugininkai netrukus išsiaiškino, jog fekalijos iš tiesų teka į aplinką, jie negali patvirtinti teiginio, kad tokia problema trunka jau nuo liepos 21-osios.
E. Vainalavičius, ką tik į darbą grįžęs po atostogų, apklausė savo kolegas, tačiau nė vienas jų nebuvo sulaukę pranešimo apie į aplinką tekančias nuotekas. Aplinkosaugininkas svarstė, kad galbūt minėdamas Aplinkos apsaugos skyrių pranešėjas turėjo omenyje Kauno savivaldybės skyrių.
„Kai tik perskaičiau, ėmėmės veiksmų, - teigė Kauno miesto agentūros vadovas. - Tai - „Kauno vandenų“ tinklas (nuotekų, - red. past.), jų nuosavybė ir tinklo šeimininnkas privalo tą tinklą prižiūrėti tvarkingai. Mes savo ruožtu ką padarėme, tai nuvykome į vietą, užfiksavome tą faktą, paėmėme kontrolinius mėginius ir perspėjome „Kauno vandenis“, kad kuo greičiau nutrauktų teršimą, nes kuo ilgiau kapsės, tuo didesnė žala aplinkai bus skaičiuojama.“
E. Vainalavičius patvirtino, kad dar pirmadienį 16 val., nuotekos tekėjo taip, kaip užfiksuota skaitytojo nuotraukose. Tuomet jis paskambino nuotekų tinklus prižiūrinčios bendrovės avarinei tarnybai ir, aplinkosaugininko teigimu, „Kauno vandenų“ atstovai atvyko „greičiau nei greitoji“.
Padėti nustatyti žalą gali tik liudininkai
Pašnekovo teigimu, šios bendrovės atstovai puolė tvarkyti šulinį ir tikino apie šią avariją išgirdę pirmą kartą. Jie stebėjosi, kodėl iškart neskambinama į avarinę tarnybą, o kreipiamasi į žurnalistus.
„Iš jų veidų išraiškų supratau, kad jie nieko nežinojo. Jie pripažino, kad buvo avarija liepos mėnesį kažkur toliau ir ten ji buvo sutvarkyta. O apie šitą teigė nieko nežinoję,“ - teigė E. Vainalavičius.
Vis tik pašnekovas teigia, jog be piliečio liudijimo sunku įrodyti, kad tokia situacija tęsiasi nuo minėtos liepos 21-os dienos, todėl prašo skaitytoją kreiptis į Kauno miesto agentūrą ir suteikti aplinkosaugininkams daugiau informacijos.
Aplinkai padaryta žala šiuo atveju gali būti didžiulė.
„Aš įrodymų kol kas neturiu. Būtų labai gerai surasti tą pranešėją,“ - aplinkos taršą užfiksavusį asmenį kreiptis į aplinkosaugininkus (Kauno miesto agentūrą) paragino E. Vainalavičius.
