Teršalai žuvyse tampa norma
Reikia pastebėti, kad dar 2006 metais Europos Komisija paskelbė reglamentą, kuris numatė didžiausias leistinas teršalų normas žuvininkystės produktuose. Nustatyta, kokie švino, kadmio, gyvsidabrio kiekiai leistini žuvyje. Atsižvelgiant į žuvų rūšis, didžiausia leistina švino koncentracija yra 0,30 mg/kg drėgno produkto svorio, kadmio - 0,10-0,25 mg/kg drėgno produkto svorio, gyvsidabrio - 0,50-1 mg/kg drėgno produkto svorio.
Daugiausiai teršalų kaupiasi menkių kepenyse ir senesnėse, didesnėse žuvyse, todėl rekomenduojama tokių žuvų nevalgyti nėščioms moterims, vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, ligoniams.
Užterščiausia žuvis – iš Baltijos jūros
„Baltijos jūra yra uždara jūra. Į ją viskas suteka ir niekas neišteka. Aplink ją įsikūrę išsivysčiusios šalys, kurios dabar bando susitarti, kaip kiekviena gali mažinti taršą“, - sako dr. G. Svecevičius, primindamas, kad ši jūra laikoma viena užterščiausių pasaulyje, o teršalų gausą daugiausia lėmė karo metais palaidotos atliekos, turėjusios toksinų. Tokios atliekos veikia jūros florą ir fauną, o per mitybos grandinę patenka ir į žmogaus organizmą.
„Paprastai žuvyse kaupiasi tiek organinės, tiek neorganinės kilmės teršalai. Neorganinės kilmės - sunkieji metalai, organinės kilmės junginiai - chloro organiniai junginiai, polichlorinti bifenilai, dioksinai ir persistentiniai pesticidai. Organinių teršalų vandenyje būna mažai, reikia labai galingos aparatūros, kad juos aptiktume, bet, mūsų nelaimei, jie sėkmingai kaupiasi organizmuose - žuvyse, ypač Baltijos jūros žuvyse. Vidaus vandenyse mes tokios problemos neturime, o Baltijos jūroje ši problema egzistuoja ir yra labai opi. Toksinės medžiagos keliauja mitybos grandinėmis. Kaip manote, iš kur atsirado ruonių nevaisingumas?
Švedai žuvies nerekomenduoja vaikams iki 14 metų
Anot jo, švedai siūlo Baltijos jūros žuvų nevalgyti vaikams iki 14 metų, maitinančioms mamoms ir nėščioms moterims. O darbingo amžiaus suaugusiems žmonėms rekomenduoja Baltijos jūroje pagautą žuvį valgyti ne dažniau kaip vieną kartą per savaitę.
O ar yra žuvų, kurias vis tik būtų saugu valgyti? G. Svencevičiaus manymu, saugiausia žuvis yra ta, kuri gyvena vandenynuose, švariuose ežeruose ar upėse. Svarbu atkreipti dėmesį į dar vieną detalę – Gamtos tyrimų centro mokslininkas sako, kad daugiausia kenksmingų junginių lieka žuvies kauluose, žiaunose, pelekuose ir kepenyse, tai yra tose dalyse, kurių mes nevalgome. Vis dėlto, vandens telkiniuose, kurie yra labai stipriai užteršti, būtų naivu tikėti, kad žuvies raumenyse leistina sunkiųjų metalų koncentracija neviršys normos.
Kai kurių ežerų žuvis – taip pat vengtina
GRYNAS.lt jau yra rašęs apie tyrimus, kurie Lietuvos ežerai yra švarūs, o kurie – užteršti. Į tai ragina dėmesį atkreipti ir mokslininkai. Jie sako, kad derėtų vengti valgyti žuvį, sugautą vietovėse, esančiose arti pramonės objektų – gamyklų, katilinių, taip pat ten, kur išeina nuotekų vamzdžiai, buitinės ir lietaus kanalizacijos.
„Šiame tvenkinyje kai kurių sunkiųjų metalų koncentracija normas viršija nuo kelių iki keliasdešimt kartų. Šalia tvenkinio yra Kairių sąvartynas, kuriame palaidota įvairių cheminių medžiagų. Jų su krituliais patenka į šalia esantį tvenkinį ir neišvengiamai - į gruntinius vandenis. Paėmus bandinius paaiškėjo, kad sąvartyno filtrate yra visa Mendelejevo cheminių elementų lentelė. Kilometro spinduliu aplink sąvartyną neteko matyti nei vieno paukščio. Šiame tvenkinyje pagautos žuvies nerekomenduoja valgyti“, - aiškina N. Kazlauskienė.
Patikina, kad atominė žuvų saugumui įtakos neturėjo
Anksčiau, dar veikiant atominei elektrinei, pavojaus zonoje buvo atsidūręs ir Drūkšių ežeras. Šiame vandens telkinyje buvo aušinami du Ignalinos atominės elektrinės reaktoriai, todėl į vandens telkinį galėjo patekti ir tam tikras kiekis sunkiųjų metalų. Utenos RAAD Visagino savivaldybės agentūros vedėjas Viktoras Ksenzovas patvirtino, kad anksčiau iš tiesų į ežero vandenį galėjo patekti tam tikras kiekis radionuklidų, tačiau atlikti to meto tyrimai rodė, kad tam, jog žmogus pasiektų leistiną šios medžiagos normą organizme, turėtų per metus suvalgyti per 300 kg žuvies, kas praktiškai
neįmanoma.
„Tačiau kiek aš dirbu nuo 1999 metų, nė vieną kartą nebuvo viršyta radioaktyvių medžiagų išmetimo vandenyje norma, to nerodė ir atlikti žuvų tyrimai. Atominė darė poveikį ežerui tuo, kad šildė gana stipriai vandenį, tai lėmė spartesnį žuvų vystymąsi. Žuvys greičiau augo, geriau maitinosi – buvo daug joms maisto. Po 2010 metų atominės uždarymo, mes kalbėdami su žvejais mėgėjais sužinojome, kad žuvies skaičius ežere (jų nuomone) sumažėjo, bet tai galėjo nutikti dėl to, kad po uždarymo ežeras neteko srovių.
Per dideles sroves tūkstančiai tonų vandens būdavo perpumpuojama ir žuvys nusistovėdavo tose vietose, kur daugiau maisto, tas vietas žinojo ir žvejai ir daug žuvies pagaudavo“, - aiškino V.
Ksenzovas.
Anot jo, paskutiniu metu Drūkšių ežere žuvies tikrai sumažėję, bet vis tiek dar likę gana daug. Specialistas sako, kad aplinkosaugininkai per paskutinį reidą patikrino 47 valtis, kuriose buvo po vieną ar net du žvejus. Tai rodo didelį žvejybinį susidomėjimą šiuo vandens telkiniu. „Ežere pagaunama didelių lydekų, atvažiuoja žmonės iš Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus,
Kauno“, - teigė pašnekovas ir patikino, kad šio ežero žuvį valgyti tikrai saugu.
Žuvies valgytojui - gidas
Lietuvos gamtos fondas, bendradarbiaudamas su Žuvininkystės tarnyba ir Gamtos tyrimų centro mokslininkais, parengė žuvies ir jūros produktų vartotojo vadovą, skirtą supažindinti pirkėjus su žuvimis, dažniausiai pasitaikančiomis parduotuvėse ir kitose prekyvietėse. Taigi tiems, kam žuvies atsisakymas atrodo misija neįmanoma, pravartu susipažinti su specialistų pateikta infomacija apie šių žuvų išteklių būkle bei rekomendacijomis, kaip atsakingai pasirinkti žuvį kasdieniam vartojimui.
Šio vadovo elektroninę versiją galite parsisiųsti čia.
